Kariuomenės atstovė: litvinizmas – rimta grėsmė nacionaliniam saugumui
Lietuvos kariuomenės atstovė įspėjo apie litvinizmo keliamą grėsmę, pabrėždama, kad tai yra viena iš paruošiamųjų informacinio karo fazių. Litvinizmas, kaip teigiama, siekia perrašyti istoriją ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Ši ideologija bando įtvirtinti klaidingą istorinį naratyvą, kuris gali būti naudojamas kaip priemonė destabilizuoti regioną ir paveikti visuomenės nuomonę.
Kariuomenės atstovė pabrėžė, kad būtina atkreipti dėmesį į šią grėsmę ir imtis priemonių jai neutralizuoti, siekiant apsaugoti šalies informacinį lauką ir užtikrinti visuomenės atsparumą dezinformacijai.
Kas yra litvinizmas?
Litvinizmas – tai pseudoistorinė teorija, teigianti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo iš esmės baltarusiška valstybė, o lietuviai esą yra tik maža baltų gentis, neturėjusi reikšmingos įtakos LDK formavimui. Šios teorijos šalininkai dažnai tvirtina, kad terminas „Lietuva” istoriškai reiškė dabartinės Baltarusijos teritoriją, o baltarusių kalba buvusi pagrindinė LDK kalba.
Istorikai šias teorijas vertina kaip nepagrįstas ir prieštaraujančias istoriniams šaltiniams. Prof. Alfredas Bumblauskas yra pažymėjęs, kad „litvinizmas yra istorijos klastojimas, turintis aiškius politinius tikslus – susilpninti Lietuvos istorinį identitetą ir sukurti dirbtinį konfliktą tarp Lietuvos ir Baltarusijos.”
Informacinio karo įrankis
Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, litvinizmo idėjos pastaraisiais metais aktyviai platinamos socialiniuose tinkluose ir tam tikruose alternatyvios žiniasklaidos kanaluose. Šios teorijos ypač suaktyvėja geopolitinių įtampų laikotarpiais.
„Stebime, kad litvinizmo naratyvai dažnai koordinuotai skleidžiami kartu su kitomis dezinformacijos kampanijomis, nukreiptomis prieš Baltijos šalis,” – teigė kariuomenės atstovė. „Tai nėra atsitiktinis reiškinys, o dalis platesnės strategijos, siekiančios susilpninti mūsų istorinį tapatumą ir pasėti abejonių dėl valstybingumo pagrindų.”
Valstybės saugumo departamento 2023 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat minima, kad istorijos perrašymas yra viena iš priešiškų valstybių naudojamų priemonių informacinėse operacijose prieš Lietuvą.
Baltarusijos vaidmuo
Ekspertai pastebi, kad litvinizmo idėjos ypač aktyviai propaguojamos Baltarusijoje, kur jos tapo beveik oficialia istorine doktrina. Aliaksandro Lukašenkos režimas aktyviai remia šias teorijas, siekdamas sukurti alternatyvų istorinį naratyvą, kuris stiprintų Baltarusijos nacionalinį identitetą.
2021 m. Baltarusijos mokyklose buvo pristatyti nauji istorijos vadovėliai, kuriuose LDK pristatoma kaip iš esmės baltarusiška valstybė. Minske atidarytas muziejus, skirtas „Litvinų imperijai”, kur Vytautas Didysis ir kiti Lietuvos valdovai vaizduojami kaip baltarusių valdovai.
Istorinė tikrovė prieš mitą
Istorikai primena, kad LDK buvo daugiatautė valstybė, kurioje gyveno lietuviai, rusėnai (dabartinių baltarusių ir ukrainiečių protėviai), lenkai, žydai ir kitos tautos. Valstybės branduolys formavosi etninėse lietuvių žemėse, o valdantysis elitas buvo lietuvių kilmės.
Dr. Darius Baronas, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, pabrėžia: „Nors rusėnų kalba buvo plačiai naudojama LDK kanceliarijoje, tai nereiškia, kad valstybė buvo baltarusiška. Tai buvo pragmatiškas sprendimas administruoti daugiatautę valstybę. Lietuvių kalba buvo vartojama valdančiojo elito aplinkoje, o valstybės įkūrėjai ir valdovai – nuo Mindaugo iki Vytauto – buvo lietuviai.”
Atsparumo stiprinimas
Kariuomenės atstovė pabrėžė, kad visuomenės švietimas ir istorinės sąmonės stiprinimas yra vieni svarbiausių ginklų kovojant su litvinizmo keliamomis grėsmėmis.
„Turime investuoti į istorinį raštingumą ir kritinį mąstymą. Kai žmonės gerai išmano savo istoriją, jie tampa atsparesni manipuliacijoms,” – teigė ji.
Ekspertai rekomenduoja:
– Stiprinti istorijos mokymą mokyklose
– Remti kokybiškus istorijos tyrimus ir jų populiarinimą
– Ugdyti medijų raštingumą
– Aktyviai demaskuoti istorijos klastotes viešojoje erdvėje
Praeities šešėliai ateities kovose
Litvinizmas – tik vienas iš daugelio informacinio karo frontų, kuriame Lietuva privalo išlikti budri. Istorija niekada nebuvo vien tik praeities reikalas – ji visada buvo ir bus galios įrankis dabartyje. Kai priešiškos jėgos bando pavogti mūsų praeitį, jos iš tiesų kėsinasi į mūsų ateitį.
Visuomenės atsparumas tokioms manipuliacijoms kyla ne iš draudimų ar cenzūros, bet iš gilesnio supratimo ir kritinio mąstymo. Stipri istorinė savimonė – tai ne tik akademinis reikalas, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Kaip yra taikliai pastebėjęs istorikas Edvardas Gudavičius: „Tauta be istorinės atminties – tai tauta be ateities.”
Šiandien, kai informacinis karas įgauna vis subtilesnių formų, gebėjimas atpažinti ir atmesti istorines manipuliacijas tampa ne mažiau svarbus nei tradicinė gynyba. Istorija – ne tik vadovėlių puslapiai, bet ir mūsų tapatybės šerdis, kurią privalome saugoti.