Lietuvos kariuomenės vadas, kalbėdamas apie grėsmes Europai, greičiausiai turėjo omenyje kelis svarbius veiksnius, kurie šiuo metu kelia nerimą saugumo ekspertams. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra Rusijos agresyvi politika ir karinės veiklos intensyvėjimas Rytų Europoje, ypač po 2014 metų Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje. Šie įvykiai paskatino NATO stiprinti savo buvimą rytiniame aljanso flange, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.
Be to, pastaraisiais metais padidėjo kibernetinių atakų grėsmė, kurią dažnai siejama su valstybinėmis ir nevalstybinėmis grupuotėmis. Šios atakos gali būti nukreiptos ne tik prieš karinius objektus, bet ir prieš kritinę infrastruktūrą, tokią kaip energetikos, transporto ir komunikacijų tinklai.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat galėjo pabrėžti hibridinių grėsmių pavojų, kurios apima dezinformacijos kampanijas, siekiančias destabilizuoti visuomenę ir sumažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Tokios grėsmės reikalauja ne tik karinio, bet ir politinio bei visuomeninio atsako.
Atsižvelgiant į šias grėsmes, Lietuva aktyviai dalyvauja NATO kolektyvinės gynybos iniciatyvose, tokiose kaip NATO priešakinės pajėgos (angl. NATO Enhanced Forward Presence), kuriose dalyvauja sąjungininkų kariai iš įvairių šalių. Be to, Lietuva investuoja į savo gynybinius pajėgumus, modernizuodama karinę techniką ir stiprindama rezervines pajėgas.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti glaudų bendradarbiavimą su sąjungininkais, siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų atsaką į bet kokias grėsmes. Tai apima ne tik karinius, bet ir diplomatinius bei ekonominius veiksmus, siekiant užtikrinti regiono stabilumą ir saugumą.