Popiežiaus rinkimų ateitis: tradicijos ir galimi pokyčiai
Lietuvoje ir visame pasaulyje vis dažniau pasigirsta diskusijos apie galimą naujo popiežiaus rinkimą. Istorikai ir religijos ekspertai svarsto, kas galėtų tapti naujuoju Katalikų Bažnyčios vadovu, kai dabartinis popiežius Pranciškus nuspręs pasitraukti arba mirs. Šiuo metu yra keli galimi scenarijai, kaip galėtų vykti šis procesas.
Tradicinis kelias: kardinolų konklavas
Pirmasis scenarijus – tradicinis, kai popiežius renkamas iš kardinolų kolegijos. Šis procesas yra gerai žinomas ir vyksta jau šimtmečius. Kardinolai susirenka į konklavą Vatikane, kur slaptu balsavimu išrenka naują popiežių. Šis scenarijus yra labiausiai tikėtinas, nes atitinka ilgametes Katalikų Bažnyčios tradicijas.
Konklavas prasideda kardinolų procesija į Siksto koplyčią, kur jie prisiekia išlaikyti balsavimo slaptumą. Popiežiumi išrenkamas kandidatas, surinkęs ne mažiau kaip du trečdalius balsų. Istoriškai šis procesas galėjo trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais konklavai paprastai trunka tik kelias dienas.
Dabartinę kardinolų kolegiją sudaro 239 nariai, iš kurių 132 yra jaunesni nei 80 metų ir turi teisę dalyvauti rinkimuose. Popiežius Pranciškus, valdantis nuo 2013 metų, per savo pontifikatą paskyrė daugiau nei 60% dabartinių rinkimų teisę turinčių kardinolų, kas gali turėti lemiamos įtakos būsimam pasirinkimui.
Netikėtas posūkis: netradicinis kandidatas
Antrasis scenarijus – galimas netikėtumas, kai popiežiumi tampa asmuo iš už tradicinės kardinolų kolegijos ribų. Tai būtų neįprastas žingsnis, tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Bažnyčia gali siekti pokyčių ir atsinaujinimo, pasirinkdama netradicinį kandidatą. Tai galėtų būti asmuo, kuris nėra kardinolas, bet turi didelę įtaką ir autoritetą Bažnyčioje.
Nors teoriškai popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris krikščionis vyras, praktiškai nuo 1378 metų visi popiežiai buvo kardinolai prieš išrinkimą. Paskutinis ne kardinolas, tapęs popiežiumi, buvo Urbonas VI. Tačiau šiuolaikinėje Bažnyčioje, ypač po Vatikano II Susirinkimo reformų, kai kurie teologai ir bažnytiniai veikėjai kalba apie galimybę grįžti prie ankstesnių tradicijų, kai popiežiumi galėjo tapti ir vyskupas ar net kunigas.
Dabartinė situacija: Pranciškaus pontifikatas
Popiežius Pranciškus, kuriam šiuo metu yra 87 metai, yra vyriausias popiežius per pastaruosius 100 metų. Nepaisant 2021 metais atliktos storosios žarnos operacijos ir kitų sveikatos problemų, jis tęsia aktyvią veiklą ir nerodė aiškių ketinimų atsistatydinti, nors 2023 metų interviu užsiminė, kad yra parašęs atsistatydinimo laišką, kuris būtų panaudotas rimtos ligos atveju.
Pranciškaus sprendimas gali būti įtakotas jo pirmtako Benedikto XVI precedento, kuris 2013 metais tapo pirmuoju per beveik 600 metų popiežiumi, savanoriškai atsistatydinusiu iš pareigų. Šis žingsnis sukūrė naują precedentą, kad popiežiaus tarnyba nebūtinai tęsiasi iki mirties.
Bažnyčios iššūkiai ir būsimo popiežiaus užduotys
Istorikai taip pat pabrėžia, kad naujo popiežiaus rinkimai gali būti įtakoti dabartinių pasaulinių iššūkių, su kuriais susiduria Bažnyčia. Tai apima tiek vidinius iššūkius, tokius kaip seksualinio išnaudojimo skandalai, tiek išorinius, kaip Bažnyčios vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje. Naujas popiežius turės spręsti šiuos klausimus ir siekti atkurti Bažnyčios autoritetą bei pasitikėjimą.
Tarp svarbiausių klausimų, su kuriais susidurs naujasis popiežius, yra:
– Sinodinis kelias, kurį pradėjo Pranciškus, siekdamas didesnio pasauliečių įtraukimo į Bažnyčios sprendimų priėmimą
– Moterų vaidmens Bažnyčioje klausimas, įskaitant diskusijas apie moterų diakonystę
– Klimato kaitos ir aplinkosaugos klausimai, kuriuos Pranciškus iškėlė savo enciklikoje „Laudato Si'”
– Santykiai su kitomis religijomis ir ekumeninis dialogas
– Bažnyčios pozicija dėl LGBTQ+ bendruomenės
Tarp tradicijos ir atsinaujinimo: Bažnyčios kryžkelė
Nepaisant to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, naujo popiežiaus rinkimai visada yra svarbus įvykis ne tik Katalikų Bažnyčiai, bet ir visam pasauliui. Tai yra laikas, kai tikintieji ir netikintieji stebi, kokia kryptimi pasuks viena didžiausių pasaulio religijų.
Katalikų Bažnyčia šiandien stovi ties reikšminga kryžkele. Viena vertus, ji turi išsaugoti savo dviejų tūkstantmečių tradicijas ir mokymus, kita vertus – rasti būdų kalbėti su šiuolaikiniu pasauliu ir spręsti aktualias problemas. Būsimasis popiežius, kas jis bebūtų, turės balansuoti tarp šių dviejų polių, ieškodamas kelio, kuris leistų Bažnyčiai išlikti reikšminga XXI amžiaus pasaulyje, neprarandant savo tapatybės ir vertybių. Kaip parodė istorija, popiežiaus asmenybė ir vizija gali nulemti ne tik Bažnyčios, bet ir viso pasaulio raidą dešimtmečiams į priekį.