JAV karių buvimas Rytų Europoje: tarp gandų ir realybės
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad kalbos apie galimą JAV karių atitraukimą iš Rytų Europos nėra be pagrindo. Anot jo, tokios diskusijos vyksta, tačiau kol kas nėra jokių oficialių sprendimų.
Kasčiūnas pabrėžia, kad Lietuva ir kitos regiono šalys deda visas pastangas, kad JAV karių buvimas būtų išlaikytas, nes tai yra svarbus saugumo garantas. Jis taip pat pažymi, kad bet kokie pokyčiai JAV karių dislokacijoje turėtų būti derinami su NATO sąjungininkais. Kasčiūnas ragina nepanikuoti ir tikisi, kad JAV ir toliau išliks įsipareigojusi regiono saugumui.
Geopolitinis kontekstas
Diskusijos apie JAV karių buvimą Rytų Europoje vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste. Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį, JAV sustiprino savo karinį buvimą NATO rytiniame flange, įskaitant Baltijos šalis. Šiuo metu Lietuvoje rotuojasi apie 800 JAV karių, dislokuotų Pabradės poligone.
Pasak tarptautinių santykių ekspertų, galimi JAV karių dislokacijos pokyčiai gali būti susiję su artėjančiais JAV prezidento rinkimais, kurie vyks 2024 m. lapkritį. Donaldo Trumpo retorika ankstesnės kadencijos metu kėlė nerimą NATO sąjungininkams dėl JAV įsipareigojimų Aljansui.
Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimas
Reaguodama į neapibrėžtumą, Lietuva aktyviai stiprina savo gynybos pajėgumus. 2023 m. gynybos biudžetas pasiekė 2,75% BVP, viršydamas NATO nustatytą 2% ribą. Planuojama, kad 2030 m. šis skaičius pasieks 3% BVP.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neseniai pažymėjo, kad Lietuva investuoja į modernią ginkluotę, įskaitant HIMARS raketų sistemas, šarvuočius „Boxer” ir priešlėktuvinės gynybos sistemas NASAMS.
„Mes turime būti pasiruošę visiems scenarijams ir užtikrinti, kad mūsų gynybos pajėgumai būtų stiprūs nepriklausomai nuo sąjungininkų sprendimų”, – teigė ministras.
NATO vaidmuo
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą pabrėžė kolektyvinės gynybos svarbą ir užtikrino, kad Aljanso įsipareigojimai Rytų Europos saugumui išlieka tvirti.
Po NATO viršūnių susitikimo Vašingtone 2023 m. buvo priimti sprendimai dėl gynybos planų, kurie numato konkrečias priemones Baltijos šalių apsaugai. Šie planai apima greitojo reagavimo pajėgų stiprinimą ir infrastruktūros gerinimą.
Tarp nerimo ir pasitikėjimo: žvilgsnis į ateitį
Nors diskusijos apie JAV karių buvimą kelia tam tikrą nerimą, Lietuvos saugumo ekspertai pabrėžia, kad transatlantiniai ryšiai išlieka tvirti. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto direktorius Margarita Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad JAV strateginiai interesai Baltijos regione nepasikeitė.
„Rusijos agresija Ukrainoje tik sustiprino JAV supratimą apie būtinybę užtikrinti saugumą NATO rytiniame flange”, – teigia ji.
Nepaisant galimų politinių vėjų pokyčių, Lietuva ir toliau stiprina savo gynybos pajėgumus ir gilina bendradarbiavimą ne tik su JAV, bet ir su kitomis NATO sąjungininkėmis, ypač Vokietija, kuri vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje. Toks daugialypis požiūris į saugumą padeda užtikrinti, kad Lietuva neliktų pažeidžiama, nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai būtų priimti Vašingtone. Kaip pažymi Kasčiūnas, svarbiausia išlaikyti strateginę ramybę ir tęsti pradėtus darbus gynybos srityje.