NATO laivų dislokavimas Baltijos jūroje yra dalis didesnės strategijos, skirtos stiprinti Aljanso gynybinius pajėgumus ir atgrasymo priemones rytiniame flange. Šis žingsnis yra atsakas į pastaraisiais metais padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą regione, įskaitant dažnesnes karines pratybas ir laivyno manevrus, kurie kelia susirūpinimą dėl galimų grėsmių Baltijos šalių ir kitų NATO narių saugumui.
NATO sąjungininkai, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir kitas šalis, nuolat stiprina savo buvimą Baltijos regione. Tai apima ne tik jūrų pajėgų dislokavimą, bet ir oro bei sausumos pajėgų pratybas, siekiant užtikrinti greitą reagavimą į bet kokias galimas grėsmes. Be to, NATO vykdo įvairias bendras pratybas su Baltijos šalimis, siekdama pagerinti sąveiką ir pasirengimą.
Lietuva, kaip NATO narė, aktyviai dalyvauja šiuose procesuose. Šalis ne tik priima sąjungininkų pajėgas savo teritorijoje, bet ir pati prisideda prie regioninio saugumo stiprinimo, investuodama į savo gynybinius pajėgumus ir dalyvaudama tarptautinėse misijose. Lietuvos kariuomenė taip pat glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija – siekdama užtikrinti bendrą regiono saugumą.
Be to, NATO stiprina savo žvalgybos ir stebėjimo pajėgumus, siekdama geriau suprasti ir numatyti Rusijos veiksmus. Tai apima ne tik jūrų, bet ir oro bei kosmoso stebėjimo priemones, kurios leidžia nuolat stebėti situaciją regione ir greitai reaguoti į bet kokius pokyčius.
Šios priemonės yra dalis platesnės NATO strategijos, skirtos užtikrinti, kad Aljansas išliktų pasirengęs ir pajėgus apsaugoti savo narius nuo bet kokių grėsmių, kylančių iš rytų. Tai taip pat siunčia aiškų signalą Rusijai, kad NATO yra pasirengusi ginti savo narių suverenitetą ir teritorinį vientisumą.