Padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Lietuvoje yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių visuomenės sveikatai. Kietosios dalelės, tokios kaip PM10 ir dar smulkesnės PM2.5, yra ypač pavojingos, nes jos gali prasiskverbti giliai į plaučius ir net patekti į kraujotaką. Tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant astmą, bronchitą, širdies ir kraujagyslių ligas bei netgi padidinti mirtingumo riziką.
Šaltuoju metų laiku, kai šildymo intensyvumas didėja, dažnai naudojami kietojo kuro katilai, kurie yra vieni iš pagrindinių taršos šaltinių. Be to, žiemą oro cirkuliacija yra mažesnė, todėl teršalai ilgiau išlieka ore. Tai ypač aktualu miestų centruose, kur eismo intensyvumas yra didelis, o pastatai ir gatvės sukuria vadinamąjį „miesto kanjoną”, kuris sulaiko teršalus.
Aplinkos apsaugos agentūra Lietuvoje nuolat stebi oro kokybę ir teikia rekomendacijas gyventojams. Jie naudoja modernias technologijas, tokias kaip oro kokybės matavimo stotys, kurios realiu laiku fiksuoja teršalų koncentracijas. Ši informacija yra viešai prieinama ir gali būti pasiekiama per specialias mobiliąsias programėles ar interneto svetaines, leidžiančias gyventojams sekti oro kokybės pokyčius.
Siekiant sumažinti oro taršą, gyventojams rekomenduojama naudoti mažiau taršius šildymo būdus, pavyzdžiui, pereiti prie dujinio šildymo ar naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ar vėjo energija. Taip pat svarbu skatinti viešojo transporto naudojimą ir dviračių infrastruktūros plėtrą, siekiant sumažinti automobilių eismą miestuose.
Be to, svarbu šviesti visuomenę apie oro taršos poveikį sveikatai ir aplinkai, skatinti atsakingą elgesį ir bendradarbiavimą tarp valdžios institucijų, verslo ir visuomenės. Tik bendromis pastangomis galima pasiekti ilgalaikių pokyčių ir užtikrinti švaresnį orą ateities kartoms.