Lietuvos gegužės pabaigos orai: nenuspėjami ir potencialiai pavojingi
Lietuvoje gegužės pabaiga gali būti nenuspėjama, o šiemet klimato specialistai įspėja apie galimas anomalijas, kurios gali būti pavojingesnės nei įprastos šalnos. Klimatologai pastebi, kad pastaraisiais metais orų sąlygos tampa vis labiau nenuspėjamos, o tai kelia nerimą tiek žemės ūkio sektoriui, tiek ir paprastiems gyventojams.
Šiemet gegužės pabaigoje tikimasi ne tik įprastų temperatūros svyravimų, bet ir netikėtų orų reiškinių, kurie gali turėti neigiamą poveikį augalams ir derliui. Klimatologai atkreipia dėmesį, kad tokios anomalijos gali būti susijusios su klimato kaitos procesais, kurie vis labiau veikia mūsų regioną.
Istorinė perspektyva ir nauji iššūkiai
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius 30 metų vėlyvosios pavasario šalnos Lietuvoje tapo mažiau nuspėjamos. Jei anksčiau šalnų periodas paprastai baigdavosi iki gegužės vidurio, dabar šis laikotarpis gali užsitęsti net iki birželio pradžios.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis atkreipia dėmesį, kad šiemet situacija yra ypač komplikuota: „Turime neįprastą situaciją, kai šilti periodai keičiasi staigiais atšalimais. Tai ypač pavojinga jau pražydusiems sodams ir daržams, nes augalai nespėja prisitaikyti prie tokių staigių pokyčių.”
Remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) duomenimis, šių metų gegužės pabaigoje Lietuvoje galimi ne tik temperatūros svyravimai, bet ir intensyvūs lietūs bei vėjo gūsiai, siekiantys iki 20-25 m/s.
Praktiniai patarimai ūkininkams ir sodininkams
Specialistai ragina ūkininkus ir sodininkus būti pasiruošusiems galimiems orų pokyčiams ir imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotų savo pasėlius nuo galimų nuostolių. Taip pat rekomenduojama stebėti orų prognozes ir, esant reikalui, laiku reaguoti į besikeičiančias sąlygas.
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai rekomenduoja:
- Uždengti jautrius augalus specialia agroplėvele
- Sukurti dūmines užtvaras sodų teritorijose
- Įrengti laistymo sistemas, kurios šalnų metu gali padėti apsaugoti augalus
- Atidėti naujų augalų sodinimą iki stabilesnių orų periodo
Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų, ūkininkai turėtų apsvarstyti papildomo draudimo galimybes, ypač auginantys jautrias kultūras. 2022 metais dėl vėlyvų šalnų Lietuvos sodininkai patyrė apie 15 milijonų eurų nuostolių.
Klimato kaitos pėdsakai mūsų kasdienybėje
Nors šalnos gegužės pabaigoje nėra neįprastas reiškinys, šiemet didesnį nerimą kelia galimi ekstremalūs orų reiškiniai, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį tiek gamtai, tiek ir žmonių gyvenimui. Klimatologai pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į klimato kaitos poveikį ir imtis veiksmų, siekiant sumažinti jos padarinius.
Pasaulio meteorologijos organizacijos duomenimis, Baltijos regione temperatūra kyla greičiau nei vidutiniškai pasaulyje – per pastaruosius 30 metų vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje pakilo beveik 1,2°C. Tai lemia ne tik šiltesnes žiemas, bet ir ekstremalesnį orą pavasarį bei vasarą.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro klimatologė dr. Jūratė Žalnienė pastebi: „Stebime paradoksalų reiškinį – nors bendrai klimatas šiltėja, tačiau tai nesumažina vėlyvų šalnų tikimybės. Priešingai – dėl anksčiau prasidedančios vegetacijos, augalai tampa pažeidžiamesni vėlyvoms šalnoms.”
Gamtos signalai: ko laukti ir kaip prisitaikyti
Gegužės pabaigos orų anomalijos – tai tik ledkalnio viršūnė klimato kaitos pasekmių grandinėje. Ūkininkai jau keičia tradicines sodinimo datas, eksperimentuoja su naujomis kultūromis, o mokslininkai ieško atsparesnių augalų veislių. Tačiau klimato pokyčiai vyksta greičiau nei mūsų gebėjimas prisitaikyti.
Kol politikai diskutuoja apie ilgalaikes strategijas, paprastiems žmonėms tenka susidurti su kasdienėmis klimato kaitos pasekmėmis – nuo nenuspėjamų orų iki didėjančių maisto kainų. Galbūt šios gegužės anomalijos taps dar vienu priminimo ženklu, kad mūsų santykis su gamta reikalauja permąstymo – ne tik globaliu, bet ir asmeniniu lygmeniu.
Kaip sakė garsusis gamtininkas Davidas Attenborough: „Gamta išgyvens. Klausimas, ar išgyvensime mes.” Šis klausimas tampa vis aktualesnis kiekvieną pavasarį, kai stebime, kaip keičiasi mūsų pačių sukurto pasaulio taisyklės.