Tamsioji bankininkystės užkulisių pusė
Mėnulio šviesa skverbėsi pro užuolaidas, kai Jonas vartė savo banko išrašą. Skaičiai, rodos, šaipėsi iš jo. Mėnesiniai aptarnavimo mokesčiai, operacijų rinkliavos, valiutos keitimo nuostoliai – visa tai pamažu graužė jo santaupas lyg tylūs termitai, kantriai ardantys namo pamatus. Jis susimąstė – kiek dar paslėptų mokesčių slypi tarp eilučių? Kodėl apie juos sužino tik tada, kai jau būna per vėlu?
Finansų pasaulis primena didžiulį ledkalną, kurio viršūnė – tai, ką matome kasdien: blizgančios banko salės, mandagūs darbuotojai ir patrauklios reklamos. Tačiau po vandeniu slepiasi milžiniška, nematoma struktūra – pelno mechanizmai, kuriuos bankai nenoriai atskleidžia savo klientams. Ne todėl, kad jie būtų neteisėti, bet todėl, kad žinojimas suteikia galią. O galios perskirstymas retai kada naudingas tiems, kurie jau yra viršūnėje.
Paslėpti mokesčiai: pelno upė, tekanti iš klientų kišenių
Ar kada nors atidžiai skaitėte smulkiomis raidėmis išspausdintą tekstą banko sutartyse? Dauguma mūsų to nedaro – ir bankai tai puikiai žino. Tarp tų painių teisinių formuluočių slepiasi daugybė mažų, bet nuolatinių mokesčių, kurie per metus sudaro įspūdingas sumas.
Pavyzdžiui, neaktyvumo mokesčiai – subtilus būdas nuskaičiuoti pinigus už tai, kad… jūs tiesiog neliečiate savo pinigų. Arba sąskaitos aptarnavimo mokesčiai, kurie dažnai didėja be aiškaus įspėjimo. Mano bičiulis Petras kartą pastebėjo, kad jo bankas padidino mėnesinį mokestį nuo 0,70 iki 1,20 euro. Nedidelis skirtumas? Galbūt. Bet padauginkite jį iš milijono klientų ir dvylikos mėnesių – ir gausite papildomus 6 milijonus eurų banko pajamų.
„Bankai puikiai išmano psichologiją,” – pasakojo man finansų konsultantas, panoręs likti nežinomu. „Jie žino, kad žmonės retai keičia bankus dėl keliasdešimties centų skirtumo, net jei per metus tai virsta dešimtimis eurų.”
Valiutos keitimo žaidimai: matematika, kuri visada naudinga bankui
Prisimenu vasarą Italijoje, kai atsiskaitydamas kortele už vakarienę, pasirinkau mokėti eurais, o ne leisti bankui konvertuoti sumą į litus (taip, tai buvo seniai). Padavėjas nusišypsojo ir tarė: „Protingas sprendimas, signore.”
Valiutos keitimo operacijos – tai aukso gysla bankams. Oficialus valiutos kursas ir tas, kurį taiko jūsų bankas, dažnai skiriasi, o skirtumas nusėda banko sąskaitose. Šis skirtumas vadinamas „spread” ir gali siekti iki 5% nuo operacijos sumos. Dar įdomiau – kai kurie bankai siūlo „garantuotą” valiutos kursą atsiskaitant užsienyje, kuris iš tiesų yra mažiau palankus nei rinkos kursas.
Štai keletas praktinių patarimų keliautojams:
– Visada rinkitės mokėjimą vietine valiuta, o ne leiskite prekybininkui ar bankomatui konvertuoti sumą.
– Prieš kelionę palyginkite skirtingų bankų siūlomus valiutos keitimo įkainius.
– Apsvarstykite specializuotų valiutos keitimo paslaugų naudojimą didesnėms sumoms.
Kredito reitingai: slaptas kodas, lemiantis jūsų finansinę ateitį
Saulėtą pavasario dieną Marija nuėjo į banką prašyti būsto paskolos. Ji turėjo stabilias pajamas, nepriekaištingą mokėjimų istoriją ir net nemažą pradinį įnašą. Tačiau bankas pasiūlė jai gerokai didesnę palūkanų normą nei jos kolegai, turinčiam panašią finansinę situaciją.
„Jūsų kredito reitingas nėra optimalus,” – paaiškino banko darbuotojas, bet atsisakė detalizuoti, kodėl taip yra ir kaip tiksliai šis reitingas apskaičiuojamas.
Kredito reitingavimo sistemos – viena didžiausių bankų paslapčių. Algoritmai, vertinantys jūsų finansinį patikimumą, yra laikomi komercinėmis paslaptimis. Tačiau žinome, kad jie analizuoja daugybę faktorių:
– Ankstesnę kredito istoriją
– Dabartinį įsiskolinimų lygį
– Mokėjimų punktualumą
– Kredito prašymų skaičių
– Netgi jūsų gyvenamąją vietą ir darbdavio stabilumą
Kas įdomiausia – netgi jūsų apsipirkimo įpročiai gali turėti įtakos. Vienas tyrimas atskleidė, kad žmonės, perkantys pigius automobilio variklio tepalus, statistiškai dažniau vėluoja grąžinti paskolas. Tokios koreliacijoms atradimas – didžiųjų duomenų analizės rezultatas, kuriuo bankai naudojasi, bet retai apie tai kalba viešai.
Indėlių palūkanos: didžioji iliuzija
Mano senelė mėgdavo sakyti: „Pinigai turi dirbti, o ne gulėti.” Ji kasmet atnaujindavo terminuotus indėlius, džiaugdamasi kiekvienu uždirbtu procentu. Šiandien jos strategija atrodytų juokinga – indėlių palūkanos tapo beveik simbolinės.
Tačiau bankai vis tiek naudoja jūsų pinigus – skolindami juos kitiems su gerokai didesniu pelnu. Skirtumas tarp indėlių palūkanų, kurias bankas moka jums, ir paskolų palūkanų, kurias jis gauna iš skolininkų, vadinamas palūkanų marža. Ir ši marža yra pagrindinis bankų pelno šaltinis.
Įsivaizduokite: jūs gaunate 0,01% už savo indėlį, o tuo pačiu metu bankas skolina jūsų pinigus kitam klientui už 5% ar daugiau. Tai tarsi jūs paskolintumėte draugui 100 eurų ir gautumėte atgal 100,01 euro, o jis tuo metu uždirbtų 5 eurus iš jūsų pinigų.
Štai ką galite padaryti:
– Ištyrinėkite alternatyvias taupymo priemones, pavyzdžiui, valstybės obligacijas ar dividendus mokančias akcijas.
– Palyginkite skirtingų bankų siūlomas indėlių palūkanas – nors jos mažos, skirtumai gali būti reikšmingi.
– Apsvarstykite investicijas į nekilnojamąjį turtą ar kitas materialias vertybes, kurios gali generuoti pajamas.
Skaitmeninė bankininkystė: patogumas ar sekimas?
„Bankininkas tavo kišenėje!” – skelbia mobiliosios bankininkystės reklamos. Ir iš tiesų, šiuolaikinės technologijos suteikė mums neregėtą patogumą. Tačiau ar susimąstėme, ką bankai gauna mainais?
Kiekviena operacija, kiekvienas prisijungimas, kiekvienas pirkimas – visa tai generuoja duomenis. Duomenis, kurie leidžia bankams sukurti išsamų jūsų finansinio elgesio profilį. Jie žino, kada jūs atsibundate (pirmoji dienos operacija), kur pusryčiaujate, kiek išleidžiate pramogoms ir netgi kada planuojate atostogas.
Šie duomenys – tikras lobis marketingo specialistams ir rizikos vertintojams. Jie leidžia bankams siūlyti jums produktus būtent tada, kai jūsų atsparumas reklamai mažiausias, arba nustatyti, ar esate patikimas skolininkas, remiantis ne tik jūsų pajamomis, bet ir išlaidų įpročiais.
Prisimenu pokalbį su programuotoju, dirbusiu vienam didžiųjų bankų. „Mes galime numatyti skyrybas anksčiau nei pati pora,” – juokavo jis. „Staigus išlaidų restoranuose sumažėjimas, atskiros pirkinių sąskaitos, viešbučio rezervacijos darbo dienomis – algoritmai pastebi tokius dalykus.”
Kaip išlikti žaidime, kurio taisyklės nuolat keičiasi
Finansų pasaulis primena šachmatų partiją, kurioje bankai žaidžia baltaisiais – jie visada žengia pirmieji. Tačiau tai nereiškia, kad mes, klientai, esame pasmerkti pralaimėti. Žinojimas – pirmasis žingsnis link geresnės pozicijos.
Štai keletas strategijų, kurios padės jums tapti protingesniu finansinių paslaugų vartotoju:
1. Reguliariai peržiūrėkite savo banko išrašus ir ieškokite netikėtų mokesčių.
2. Nebijokite derėtis – bankai dažnai turi galimybę atsisakyti tam tikrų mokesčių, ypač vertingiems klientams.
3. Diversifikuokite savo finansus – nebūtina laikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje.
4. Investuokite į finansinį raštingumą – knyga ar kursas apie asmeninius finansus gali atnešti didžiulę grąžą.
5. Reguliariai lyginkite skirtingų bankų pasiūlymus – konkurencija gali būti jūsų sąjungininkas.
Tarp eilučių: ką iš tiesų reiškia būti finansiškai laisvam
Sėdžiu terasoje, stebėdamas, kaip vakaro šešėliai ilgėja virš miesto. Mano telefone – pranešimas iš banko apie sėkmingai atliktą investiciją. Šypsausi, nes žinau, kad šį kartą aš žaidžiau pagal savo taisykles.
Finansinė laisvė nėra vien tik pinigų turėjimas. Tai gebėjimas suprasti žaidimą, kuriame dalyvaujame, ir priimti sprendimus remiantis žiniomis, o ne baime ar nežinomybe. Bankai nėra mūsų priešai – jie tiesiog verslo subjektai, siekiantys pelno. Ir nėra nieko blogo siekti pelno. Tačiau kaip klientai, mes turime teisę žinoti, kaip veikia sistema.
Galbūt didžiausia paslaptis, kurią bankai slepia, yra ta, kad mes turime daugiau galios nei manome. Kolektyvinis mūsų pasirinkimas formuoja rinką. Kiekvienas kartą, kai perkeliate savo pinigus į etišką banką, investuojate į bendruomenės projektus ar tiesiog reikalaujate skaidrumo, jūs keičiate sistemą.
Taigi, kitą kartą, kai sėdėsite priešais banko darbuotoją, atminkite – jūs nesate tik klientas. Jūs esate dalyvis finansiniame žaidime, kurio taisykles galite išmokti ir kartais net pakeisti. Ir tai, mano manymu, yra vertingiausia finansinė paslaptis iš visų.