Buvęs „Grigeo Klaipėda” vadovas Tomas Šiliauskas lygtinai paleidžiamas į laisvę
Lietuvos teismų sistema priėmė sprendimą, kad buvęs „Grigeo Klaipėda” vadovas Tomas Šiliauskas gali būti lygtinai paleistas į laisvę. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Šiliauskas atliko dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės už aplinkos teršimą.
Komisija, nagrinėjusi Šiliausko bylą, įvertino jo elgesį kalėjime ir padarė išvadą, kad jis atitinka sąlygas lygtiniam paleidimui. Šis sprendimas reiškia, kad Šiliauskas galės grįžti į visuomenę, tačiau turės laikytis tam tikrų sąlygų ir apribojimų, kurie bus nustatyti lygtinio paleidimo laikotarpiu.
Šiliauskas buvo nuteistas už tai, kad vadovaujant „Grigeo Klaipėda” įmonė teršė aplinką, išleisdama nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Šis atvejis sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir buvo plačiai aptarinėjamas žiniasklaidoje.
Vienas didžiausių aplinkosaugos skandalų Lietuvoje
„Grigeo Klaipėda” skandalas, išaiškėjęs 2020 metų pradžioje, sukrėtė visą šalį. Tuomet paaiškėjo, kad įmonė beveik dešimtmetį leido nevalytas gamybines nuotekas į Kuršių marias. Aplinkos apsaugos departamento tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonė sąmoningai naudojo aplinkinę nuotekų sistemą, kuria nevalytos nuotekos patekdavo tiesiai į Kuršių marias, apeidamos valymo įrenginius.
Tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad dėl tokios veiklos gamtai padaryta žala siekia daugiau nei 60 milijonų eurų. Tai tapo vienu didžiausių aplinkosaugos nusikaltimų Lietuvos istorijoje. 2022 metais Klaipėdos apylinkės teismas skyrė Tomui Šiliauskui 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o bendrovei „Grigeo Klaipėda” – 1,5 mln. eurų baudą.
Visuomenės reakcija į lygtinį paleidimą
Žinia apie Šiliausko lygtinį paleidimą sukėlė nevienareikšmę visuomenės reakciją. Aplinkosaugos aktyvistai ir Kuršių marių regiono gyventojai išreiškė nepasitenkinimą, teigdami, kad bausmė ir taip buvo per švelni, atsižvelgiant į padarytos žalos mastą.
Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Rimantas Braziulis komentavo: „Tai yra aiškus signalas verslui, kad aplinkosaugos pažeidimai Lietuvoje nėra vertinami rimtai. Jei už tokio masto taršą, trukusią dešimtmetį, žmogus kalėjime praleidžia vos kelis mėnesius, apie kokią atgrasomąją bausmės funkciją galime kalbėti?”
Tuo tarpu teisininkai pabrėžia, kad lygtinis paleidimas yra įprasta praktika, kai nuteistasis, atlikęs dalį bausmės, gali būti paleistas anksčiau laiko, jei įrodo, kad yra pasirengęs integruotis į visuomenę ir nebekels grėsmės. Šiuo atveju komisija nusprendė, kad Šiliauskas atitinka šiuos kriterijus.
Kas laukia toliau?
Vis dėlto, šis sprendimas gali būti apskųstas, jei bus manoma, kad jis buvo priimtas netinkamai arba kad Šiliauskas vis dar kelia grėsmę visuomenei. Tuo tarpu Šiliauskas turės laikytis visų nustatytų sąlygų, kad išvengtų grįžimo į kalėjimą.
Lygtinio paleidimo sąlygos dažniausiai apima reguliarius susitikimus su probacijos pareigūnais, draudimą išvykti iš šalies be specialaus leidimo, taip pat gali būti nustatyti apribojimai dėl darbo tam tikrose srityse, ypač susijusiose su aplinkosauga.
Žalia linija smėlyje
„Grigeo Klaipėda” byla tapo savotišku lūžio tašku Lietuvos aplinkosaugos istorijoje, privertusiu peržiūrėti įmonių atsakomybės standartus ir aplinkosaugos kontrolės mechanizmus. Po šio skandalo buvo sugriežtinta nuotekų išleidimo kontrolė, padidintos baudos už aplinkos teršimą, o Aplinkos apsaugos departamentas gavo daugiau išteklių netikėtiems patikrinimams vykdyti.
Tačiau Šiliausko lygtinis paleidimas vėl atveria diskusiją apie tai, ar mūsų teisinė sistema tinkamai įvertina aplinkosaugos nusikaltimų sunkumą. Kai Kuršių marių ekosistema vis dar atsigauna po ilgalaikės taršos, o žvejai teigia patyrę nuostolių dėl sumažėjusių žuvų išteklių, kyla klausimas – ar bausmė atitiko nusikaltimo mastą? Galbūt laikas peržiūrėti ne tik įmonių atsakomybės ribas, bet ir vadovų asmeninės atsakomybės už aplinkosauginius sprendimus sampratą, kad ateityje tokie atvejai netaptų tik trumpu nepatogumu kaltininkų biografijose.