Baltarusijos ir Lietuvos kultūrinis artumas yra tema, kuri dažnai kelia diskusijas tiek politiniu, tiek kultūriniu lygmeniu. Neseniai šią temą palietė ir žinomas kultūros veikėjas Kondratovičius, kuris savo pasisakyme pabrėžė, kad kalbėdamas apie artumą, jis turėjo omenyje ne valstybes, o tautas.
Kondratovičius paaiškino, kad istoriniai ir kultūriniai ryšiai tarp lietuvių ir baltarusių yra gilūs ir sudėtingi. Jis pabrėžė, kad šios tautos dalijasi bendru istoriniu paveldu, kuris siekia dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus. LDK buvo viena didžiausių ir įtakingiausių Europos valstybių XIV–XV a., apimanti dabartinės Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir dalies Lenkijos teritorijas. Šis laikotarpis paliko gilų pėdsaką abiejų tautų kultūroje, kalboje ir tradicijose.
Kultūrinis artumas pasireiškia per bendras tradicijas, papročius ir net kalbą, kuri turi daug panašumų. Pavyzdžiui, tiek lietuvių, tiek baltarusių kalbose yra daug bendrų žodžių ir frazių, kurios atspindi bendrą istorinį kontekstą. Be to, abiejų tautų folklore ir liaudies muzikoje galima rasti panašių motyvų ir temų, kurios liudija apie ilgalaikį kultūrinį mainą.
Tačiau Kondratovičius taip pat pabrėžė, kad šis artumas neturėtų būti painiojamas su dabartine politine situacija. Jis atkreipė dėmesį, kad nors tautos gali būti artimos kultūriškai, tai nereiškia, kad jos turi vienodas politines pažiūras ar interesus. Šiuo metu politiniai santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra įtempti, ypač po 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie sukėlė tarptautinį pasipiktinimą dėl jų neskaidrumo ir žmogaus teisių pažeidimų.
Kondratovičiaus pasisakymas sulaukė įvairių reakcijų. Kai kurie jį palaikė, teigdami, kad kultūriniai ryšiai gali padėti gerinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą. Jie mano, kad kultūrinis dialogas gali būti tiltas, jungiantis tautas ir padedantis įveikti politinius nesutarimus. Kiti kritikavo, sakydami, kad tokie pasisakymai gali būti klaidingai interpretuojami ir naudojami politiniais tikslais, siekiant legitimuoti esamą politinę situaciją Baltarusijoje.
Nepaisant skirtingų nuomonių, akivaizdu, kad kultūrinis dialogas tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra svarbus ir reikalingas. Jis gali padėti ne tik geriau suprasti vieni kitus, bet ir kurti tvirtesnius ryšius tarp tautų, nepaisant politinių iššūkių. Toks dialogas gali būti pagrindas ilgalaikiam bendradarbiavimui, kuris remiasi abipuse pagarba ir supratimu, o ne politiniais interesais.