Konstitucinis Teismas nagrinės bibliotekininkės, nuteistos už 150 eurų pasisavinimą, skundą
Konstitucinis Teismas šią savaitę pradėjo nagrinėti bibliotekininkės, nuteistos už 150 eurų pasisavinimą, skundą. Ši byla sulaukė visuomenės dėmesio dėl galimai neproporcingos bausmės už nedidelės vertės nusikaltimą.
Bibliotekininkė Irena K. (pavardė neviešinama) buvo nuteista už tai, kad pasisavino pinigus iš bibliotekos lėšų, tačiau jos advokatai teigia, kad bausmė neatitinka padaryto nusikaltimo sunkumo. Jie argumentuoja, kad tokia bausmė pažeidžia teisingumo principus ir yra neproporcinga.
Pasak byloje pateiktų duomenų, Irena K. dirbo rajono bibliotekoje daugiau nei 20 metų ir iki šiol neturėjo jokių nusižengimų. Pasisavinti pinigai buvo skirti kanceliarinėms prekėms įsigyti, tačiau bibliotekininkė juos panaudojo asmeninėms reikmėms. Vėliau ji prisipažino dėl nusižengimo ir bandė žalą atlyginti.
Teisininkai pabrėžia precedento svarbą
Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato, kad už svetimo turto pasisavinimą gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Irenos K. atveju teismas skyrė 2000 eurų baudą ir įtraukimą į teistų asmenų registrą, kas reiškia, kad ji prarado galimybę dirbti valstybinėse įstaigose.
Advokatė Jūratė Rimkienė, atstovaujanti bibliotekininkei, teigia: „Mano klientė neneigė savo kaltės ir buvo pasiruošusi atlyginti žalą, tačiau bausmė jai buvo skirta tokia, lyg būtų pasisavinusi dešimtis tūkstančių eurų. Tai akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui.”
Teisės profesorius Vytautas Mizaras iš Vilniaus universiteto komentare žiniasklaidai pažymėjo, kad Lietuvos teismuose pastebima tendencija skirti griežtas bausmes už smulkius nusikaltimus, ypač kai kalbama apie valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis.
Panašios bylos Europos kontekste
Europos žmogaus teisių teismo praktikoje galima rasti nemažai atvejų, kai buvo kvestionuojamas bausmių proporcingumas. Pavyzdžiui, 2018 m. byloje „Karelin prieš Rusiją” teismas nustatė, kad bausmė turi atitikti nusikaltimo sunkumą ir negali būti akivaizdžiai neproporcinga.
Lietuvoje 2019 m. buvo nagrinėta panaši byla, kai mokyklos valgyklos darbuotoja buvo nuteista už 75 eurų pasisavinimą. Tuomet Aukščiausiasis Teismas sušvelnino bausmę, atsižvelgdamas į mažą žalos dydį ir kaltinamosios asmenines aplinkybes.
Konstitucinis Teismas turės įvertinti, ar teismo sprendimas atitinka konstitucinius teisingumo ir proporcingumo principus. Šis atvejis gali turėti įtakos būsimoms byloms, susijusioms su nedidelės vertės nusikaltimais ir jų bausmėmis.
Tarp įstatymo raidės ir teisingumo dvasios
Teisingumo ir proporcingumo principai yra kertiniai teisinės valstybės elementai. Ši byla atskleidžia įtampą tarp griežto įstatymo taikymo ir individualių aplinkybių vertinimo. Kai bausmė tampa neproporcinga nusižengimui, ji praranda savo auklėjamąją funkciją ir gali sukelti priešingą efektą – visuomenės nepasitikėjimą teisine sistema.
Konstitucinio Teismo sprendimas šioje byloje bus ne tik svarbus precedentas, galintis pakeisti teisinę praktiką Lietuvoje, bet ir signalas visuomenei apie tai, kaip suprantame teisingumą XXI amžiuje. Kaip sakė teisės filosofas Gustavas Radbruchas: „Kraštutinis neteisingumas nėra teisė.” Galbūt šios bibliotekininkės byla taps atskaitos tašku, ieškant pusiausvyros tarp įstatymo griežtumo ir žmogiškojo teisingumo.