Krašto apsaugos ministerija siūlo riboti priėmimą į Karo akademiją
Lietuvos krašto apsaugos ministerija siūlo į Lietuvos karo akademiją nepriimti asmenų, turinčių Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos pilietybę. Šis siūlymas grindžiamas nacionalinio saugumo sumetimais, siekiant užtikrinti, kad į strategines šalies institucijas nepatektų asmenys, galintys kelti grėsmę valstybės saugumui.
Ministerija pabrėžia, kad šių šalių piliečiai gali turėti lojalumo konfliktų, kurie galėtų pakenkti Lietuvos interesams. Šis sprendimas yra dalis platesnių pastangų stiprinti šalies gynybą ir užtikrinti, kad į svarbias pozicijas patektų tik patikimi asmenys. Tuo pačiu metu svarstoma ir kitų priemonių, kurios padėtų apsaugoti šalies saugumą nuo galimų grėsmių.
Precedentai Europoje ir NATO šalyse
Lietuva nėra vienintelė valstybė, imantis tokių saugumo priemonių. Panašius apribojimus jau taiko kelios NATO šalys, tarp jų Lenkija, Estija ir Latvija. Pastarosios dvi Baltijos valstybės 2022 metais sugriežtino savo įstatymus, susijusius su karinių ir strateginių institucijų personalo atranka.
Pavyzdžiui, Estijos gynybos akademija jau kelerius metus netoleruoja dvigubos pilietybės atvejų, o Latvijos Nacionalinė gynybos akademija taiko griežtą patikimumo patikrą, ypač atidžiai vertindama ryšius su minėtomis valstybėmis.
Ekspertų nuomonės
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Marijus Antonovičius teigia: „Šis siūlymas atspindi besikeičiančią geopolitinę realybę. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir didėjančios Kinijos įtakos Europoje, valstybės privalo peržiūrėti savo saugumo politiką. Tai nėra diskriminacija, o pragmatiškas žingsnis užtikrinant nacionalinį saugumą.”
Tuo tarpu žmogaus teisių ekspertai išreiškia susirūpinimą dėl galimo tokių priemonių poveikio pilietinėms laisvėms. „Svarbu rasti balansą tarp saugumo užtikrinimo ir pagrindinių teisių apsaugos”, – pabrėžia Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai.
Teisiniai aspektai
Siūlomi pakeitimai turėtų būti įtvirtinti Karo prievolės įstatyme ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. Šiuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau pradėjo svarstyti šiuos pasiūlymus.
Teisininkai pastebi, kad tokie pakeitimai turi būti kruopščiai suderinti su Lietuvos Konstitucija ir tarptautiniais įsipareigojimais. Vis dėlto, remiantis precedentais kitose ES šalyse, panašūs apribojimai strateginiuose sektoriuose yra laikomi teisėtais, kai jie būtini nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Ateities iššūkiai saugumo akivaizdoje
Lietuvos saugumo politika evoliucionuoja reaguodama į besikeičiančias grėsmes. Šis siūlymas – tik vienas iš daugelio žingsnių, kurių Lietuva imasi stiprindama savo gynybines galimybes. Šalies geografinė padėtis ir istorinė patirtis verčia būti ypač budriais. Nors kai kurie kritikai įžvelgia galimą diskriminacijos riziką, saugumo ekspertai primena, kad strateginėse srityse, ypač susijusiose su krašto gynyba, valstybės turi teisę ir pareigą imtis prevencinių priemonių.
Kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, hibridinės grėsmės ir informaciniai karai tapo naujosios realybės dalimi. Todėl Lietuvos sprendimas peržiūrėti savo saugumo politiką yra ne tik savalaikis, bet ir būtinas žingsnis užtikrinant ilgalaikį valstybės stabilumą ir atsparumą išorės įtakoms.