Poligono paieškos: Seimo nariai ragina spartinti procesą
Lietuvos krašto apsaugos ministerija planuoja iki rudens rasti vietą naujam kariniam poligonui, tačiau Seimo nariai išreiškia susirūpinimą, kad šis procesas užtrunka per ilgai ir gali būti prarandamas brangus laikas. Jie pabrėžia, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja greitų sprendimų, siekiant užtikrinti šalies saugumą.
Nors ministerija teigia, kad vyksta intensyvios paieškos ir konsultacijos su savivaldybėmis, Seimo nariai ragina spartinti procesą ir užtikrinti, kad naujo poligono vieta būtų parinkta kuo greičiau. Jie taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę įtraukti vietos bendruomenes į sprendimų priėmimo procesą, siekiant išvengti galimų konfliktų ir užtikrinti visuomenės palaikymą.
Kodėl Lietuvai reikalingas naujas poligonas?
Šiuo metu Lietuvoje veikia penki pagrindiniai kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių ir Klaipėdos jūrų. Tačiau didėjant NATO pajėgų buvimui Lietuvoje ir augant nacionalinių ginkluotųjų pajėgų poreikiams, esami poligonai nebepajėgia užtikrinti tinkamų sąlygų karių mokymui ir pratyboms.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus neseniai pažymėjo, kad „dabartiniai poligonai neatitinka šiuolaikinių kariuomenės poreikių, ypač turint omenyje NATO priešakinių pajėgų brigadą, kuri bus dislokuota Lietuvoje”. Vokietijos karių brigada, kurią sudarys apie 5000 karių, turėtų būti visiškai dislokuota Lietuvoje iki 2027 metų.
Potencialios vietos ir iššūkiai
Šiuo metu svarstoma keletas potencialių vietų naujam poligonui. Tarp jų – teritorijos Šiaurės ir Pietvakarių Lietuvoje. Krašto apsaugos ministerijos atstovai jau susitiko su Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybių vadovais aptarti galimybes įkurti poligoną šiuose regionuose.
Tačiau procesas susiduria su įvairiais iššūkiais:
– Žemės išpirkimas iš privačių savininkų gali užtrukti ir tapti sudėtingu procesu
– Aplinkosauginiai reikalavimai ir poveikio aplinkai vertinimas
– Vietos gyventojų pasipriešinimas dėl galimo triukšmo ir kitų nepatogumų
– Infrastruktūros plėtros poreikiai – keliai, komunikacijos, apgyvendinimo galimybės
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad „negalime leisti, jog biurokratiniai procesai stabdytų gyvybiškai svarbius gynybos projektus. Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad turime būti pasiruošę čia ir dabar.”
Tarptautinė patirtis
Lietuva nėra vienintelė NATO šalis, susidūrusi su karinių poligonų plėtros poreikiu. Lenkija neseniai pradėjo 2 milijardų eurų vertės projektą modernizuoti ir plėsti savo karinius poligonus, įskaitant Drawsko Pomorskie poligoną, kuris yra vienas didžiausių Europoje. Estija taip pat investuoja į Nursipalu poligono plėtrą, nepaisant kai kurių vietos gyventojų protestų.
Gynybos ekspertas Deividas Šlekys teigia: „Poligonų infrastruktūra yra vienas esminių gynybos pajėgumų elementų. Be tinkamų treniruočių erdvių neįmanoma užtikrinti aukšto karių pasirengimo lygio. Tai ne prabanga, o būtinybė.”
Laiko faktorius ir visuomenės įtraukimas
Seimo nariai pabrėžia, kad naujo poligono įrengimas užtruks mažiausiai 3-5 metus nuo vietos parinkimo, todėl delsti nebegalima. Tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti skaidrų procesą ir vietos bendruomenių įtraukimą.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra pažymėjęs, kad ministerija sieks užtikrinti kompensacijas vietos gyventojams ir investuoti į regiono infrastruktūrą, taip sukuriant papildomą naudą vietovei, kurioje bus įkurtas poligonas.
Strateginė būtinybė vietoj išvadų
Naujo karinio poligono įrengimas Lietuvoje nėra vien tik infrastruktūrinis projektas – tai strateginė būtinybė, tiesiogiai susijusi su šalies saugumu. Kol politikai ir pareigūnai ieško kompromiso tarp greičio ir kruopštumo, laikrodis tiksi. Rytų kaimynystėje militarizacija nemažėja, o NATO įsipareigojimai Lietuvai reikalauja konkrečių sprendimų.
Kaip taikliai pastebėjo vienas kariuomenės vadas neformaliame pokalbyje: „Poligoną galima statyti taikos metu arba skubiai ieškoti sprendimų krizės akivaizdoje. Pirmas variantas visada geresnis.” Belieka tikėtis, kad rudenį Lietuva jau žinos, kur treniruosis ne tik mūsų, bet ir sąjungininkų kariai.