Krizės valdymo centro vadovo teiginiai atspindi vis didėjančią būtinybę Lietuvai pasiruošti įvairioms grėsmėms, kurios gali kilti dėl dabartinės geopolitinės situacijos. Atsižvelgiant į pastarųjų metų įvykius, tokius kaip Rusijos agresija Ukrainoje, energetikos krizės Europoje ir kibernetinių atakų dažnėjimas, Lietuva turi imtis visapusiškų priemonių, kad užtikrintų savo saugumą ir stabilumą.
Ekonominės grėsmės, tokios kaip infliacija ir tiekimo grandinių sutrikimai, reikalauja, kad Lietuva diversifikuotų savo ekonomikos šaltinius ir stiprintų vietinę gamybą. Energetikos srityje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pastangas mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, Lietuva turėtų toliau plėtoti atsinaujinančios energijos projektus, tokius kaip vėjo ir saulės energija, bei stiprinti savo energetinę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas.
Kibernetinių grėsmių kontekste, Lietuva turi investuoti į kibernetinio saugumo stiprinimą, įskaitant tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus apsaugą nuo kibernetinių atakų. Tai apima ne tik technologinių sprendimų diegimą, bet ir visuomenės švietimą apie kibernetinio saugumo svarbą.
Bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, ypač NATO ir Europos Sąjungos šalimis, yra esminis siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą. Lietuva turėtų aktyviai dalyvauti tarptautinėse pratybose ir mokymuose, kad būtų pasirengusi reaguoti į įvairias krizes.
Krizės valdymo planų nuolatinis atnaujinimas yra būtinas, kad jie atitiktų naujausias grėsmes ir technologinius pokyčius. Tai apima ne tik teorinius planus, bet ir praktinius mokymus, kurie padėtų institucijoms ir visuomenei efektyviai veikti krizės metu.
Galiausiai, visuomenės įtraukimas į krizių valdymo procesus yra esminis. Tai gali būti pasiekta per viešąsias informavimo kampanijas, mokymus ir pratybas, kurios padėtų gyventojams suprasti jų vaidmenį krizių metu ir kaip jie gali prisidėti prie šalies saugumo. Tik bendromis pastangomis Lietuva gali užtikrinti savo saugumą ir stabilumą ateityje.