Konstitucinis Teismas nagrinės bibliotekininkės, nuteistos už 150 eurų pasisavinimą, skundą
Konstitucinis Teismas (KT) šią savaitę nusprendė priimti nagrinėjimui bibliotekininkės Irenos K. (pavardė redakcijos žinoma) skundą dėl jos nuteisimo už 150 eurų pasisavinimą iš rajono bibliotekos, kurioje ji dirbo vyresniąja bibliotekininke daugiau nei 15 metų.
Moteris buvo nuteista 2022 m. pabaigoje Vilniaus apylinkės teismo sprendimu, kurį vėliau patvirtino ir Apeliacinis teismas. Jai skirta 2000 eurų bauda ir uždrausta 3 metus dirbti valstybinėse įstaigose. Irena K. tvirtina, kad teismo sprendimas buvo neteisingas, neproporcingas ir pažeidė jos konstitucines teises.
„Teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Pinigai buvo laikinai paimti dėl sudėtingos asmeninės situacijos, ketinau juos grąžinti kitą dieną,” – teigia bibliotekininkė savo skunde.
Precedento neturintis atvejis
Šis atvejis išsiskiria tuo, kad KT retai nagrinėja tokio pobūdžio individualius skundus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą, fiziniai asmenys gali kreiptis į KT tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo atitinkamos įstatymo pataisos.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad ši byla gali tapti svarbiu precedentu. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Petras Varnaitis komentare žiniasklaidai pažymėjo: „Šis atvejis kelia fundamentalius klausimus apie bausmės proporcingumą ir teisingumo principo taikymą. Ar 2000 eurų bauda ir draudimas dirbti valstybinėse įstaigose 3 metus yra proporcinga sankcija už 150 eurų pasisavinimą?”
Platesnės aplinkybės
Kaip paaiškėjo iš bylos medžiagos, Irena K. dirbo bibliotekoje nuo 2007 metų ir anksčiau neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Incidentas įvyko 2021 m. gruodį, kai moteris, pasak jos pačios, susidūrė su nenumatytomis medicininėmis išlaidomis dėl savo motinos ligos.
Pasisavintus pinigus ji planavo grąžinti po kelių dienų, gavusi atlyginimą, tačiau buvo pastebėta bibliotekos buhalterės, kuri atliko neplaninį kasos patikrinimą. Nors bibliotekininkė iš karto prisipažino ir bandė grąžinti pinigus, bibliotekos administracija nusprendė kreiptis į teisėsaugą.
Advokatų kontoros „Teisės partneriai” advokatas Marius Jonaitis, atstovaujantis Irenai K., teigia: „Mano klientė neneigė savo veiksmų, tačiau teismai neatsižvelgė į jos nepriekaištingą reputaciją, ilgametį darbą, prisipažinimą ir norą atlyginti žalą. Bausmė šiuo atveju tapo ne perauklėjimo, o sunaikinimo priemone.”
Visuomenės reakcija
Šis atvejis sukėlė platų atgarsį visuomenėje ir socialiniuose tinkluose. Per kelias dienas buvo surinkta daugiau nei 5000 parašų po peticija, raginančia peržiūrėti bylą. Diskusijose išryškėjo dvi stovyklos – vieni pabrėžia, kad įstatymas visiems turi būti taikomas vienodai, kiti akcentuoja bausmės neproporcingumą ir socialinio teisingumo stoką.
Lietuvos bibliotekininkų asociacija išplatino pareiškimą, kuriame, nors ir smerkia neteisėtus veiksmus, ragina atsižvelgti į profesionalios bibliotekininkės 15 metų nepriekaištingą darbą ir svarstyti galimybę taikyti švelnesnes sankcijas.
Kada balansas tampa teisingumu?
Konstitucinis Teismas planuoja išnagrinėti šį skundą per artimiausius 3-4 mėnesius. Sprendimas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik Irenai K., bet ir visai Lietuvos teisės sistemai, ypač kalbant apie proporcingumo principą baudžiamojoje teisėje.
Šis atvejis verčia susimąstyti, kur brėžiama riba tarp griežto įstatymo laikymosi ir žmogiškojo faktoriaus įvertinimo. Kai 150 eurų klaida kainuoja karjerą ir 2000 eurų baudą, kyla klausimas – ar teisingumo svarstyklės išlieka subalansuotos? Galbūt šis KT sprendimas taps postūmiu platesnei diskusijai apie tai, kaip mūsų visuomenė supranta teisingumą – kaip mechanišką įstatymų taikymą ar kaip sudėtingą procesą, kuriame atsižvelgiama į visas žmogiškas aplinkybes.