Lietuva siekia europinių gynybos paskolų strateginiams projektams
Lietuva turi eilę svarbių projektų, kurie turėtų sulaukti europinių gynybos paskolų, teigia europarlamentaras Andrius Kubilius. Jis pabrėžia, kad Europos Sąjunga (ES) turi stiprinti savo gynybos pajėgumus, o Lietuva gali būti svarbi šio proceso dalyvė. Kubilius pažymi, kad Lietuva jau dabar aktyviai dalyvauja įvairiuose ES gynybos projektuose, tačiau yra būtina užtikrinti, kad šie projektai gautų reikiamą finansavimą.
Pasak Kubiliaus, Lietuva turi potencialą tapti regioniniu gynybos technologijų centru, o tai leistų ne tik stiprinti šalies saugumą, bet ir prisidėti prie visos ES gynybos pajėgumų stiprinimo. Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuva turi gerai išvystytą infrastruktūrą ir kvalifikuotą darbo jėgą, kas yra svarbu plėtojant gynybos pramonę.
Konkretūs Lietuvos gynybos projektai
Tarp svarbiausių Lietuvos projektų, kurie galėtų pretenduoti į europines gynybos paskolas, yra kibernetinio saugumo centras, kuris jau dabar plėtojamas bendradarbiaujant su kitomis Baltijos šalimis. 2020 metais įsteigtas Regioninis kibernetinio saugumo centras Kaune jau pritraukė tarptautinį dėmesį ir galėtų tapti vienu iš ES kibernetinio saugumo tinklo mazgų.
Kitas reikšmingas projektas – dronų technologijų vystymas. Lietuvos įmonės, tokios kaip „NT Service” ir „Thrust”, jau dabar gamina dronus, naudojamus Ukrainoje. Papildomas finansavimas leistų išplėsti gamybos pajėgumus ir technologines galimybes.
Taip pat verta paminėti Lietuvos kariuomenės modernizavimo programą, kurios vertė siekia apie 1,2 mlrd. eurų. Šios programos tikslas – atnaujinti karinę techniką ir įrangą, kad ji atitiktų NATO standartus ir būtų suderinama su kitų ES šalių sistemomis.
ES gynybos finansavimo mechanizmai
Kubilius ragina Lietuvos valdžią aktyviai siekti europinių gynybos paskolų, kurios galėtų padėti įgyvendinti svarbius projektus. Jis taip pat pabrėžia, kad ES turi būti pasirengusi investuoti į savo gynybos pajėgumus, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.
ES šiuo metu plėtoja keletą finansavimo mechanizmų, skirtų gynybos projektams. Vienas iš jų – Europos gynybos fondas (EGF), kurio biudžetas 2021-2027 metų laikotarpiui siekia 7,9 mlrd. eurų. Šis fondas skirtas remti bendrus gynybos tyrimų ir technologijų plėtros projektus.
Be to, 2023 metais pradėta svarstyti apie Europos gynybos obligacijų išleidimą, kuris leistų pritraukti papildomų lėšų gynybos projektams. Šis mechanizmas galėtų būti ypač naudingas mažesnėms ES valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, kurios savarankiškai negali finansuoti didelių gynybos projektų.
Strateginė autonomija ir Lietuvos vaidmuo
Europarlamentaras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi stiprinti savo strateginę autonomiją, o tai reiškia, kad Bendrija turi būti pasirengusi savarankiškai ginti savo interesus. Lietuva, kaip ES narė, gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje, ypač turint omenyje jos geografinę padėtį ir patirtį saugumo srityje.
Lietuvos geografinė padėtis – prie NATO rytinio flango ir Rusijos Kaliningrado srities – suteikia šaliai unikalią perspektyvą saugumo klausimais. Šalis jau dabar aktyviai dalijasi savo patirtimi su kitomis ES valstybėmis, ypač hibridinių grėsmių atpažinimo ir prevencijos srityje.
Kubilius pabrėžia, kad Lietuva turi būti aktyvi ir iniciatyvi, siekdama užtikrinti, kad jos projektai būtų įtraukti į ES gynybos finansavimo programas. Tai leistų ne tik stiprinti šalies saugumą, bet ir prisidėti prie visos ES gynybos pajėgumų stiprinimo.
Rytdienos saugumas kuriamas šiandien
Europos gynybos architektūra šiuo metu išgyvena transformaciją, o Lietuva turi istorinę galimybę tapti ne tik saugumo vartotoja, bet ir jo kūrėja. Investicijos į gynybos technologijas, infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą šiandien lems, ar rytoj galėsime jaustis saugūs savo namuose. Kaip pažymėjo Kubilius, „nėra prasmės statyti tvirtovę, kai priešas jau prie vartų” – būtent todėl europinės gynybos paskolos ir Lietuvos aktyvus dalyvavimas ES gynybos iniciatyvose yra ne tik ekonominė galimybė, bet ir strateginė būtinybė, užtikrinanti ilgalaikį saugumą visam regionui.