Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Kuršių nerijos miškų išlaisvinimas: žemgrobystės skandalo atomazga

Kuršių nerijos miškuose vyksta reikšmingi pokyčiai, susiję su žemgrobystės skandalu. Pastaruoju metu pradėtos griauti neteisėtai pastatytos tvoros, kurios ilgą laiką ribojo laisvą žmonių judėjimą ir kėlė nepasitenkinimą vietos bendruomenei bei aplinkosaugininkams. Šios tvoros buvo pastatytos pažeidžiant teisės aktus, o jų buvimas trukdė ne tik vietos gyventojams, bet ir turistams, norintiems mėgautis gamtos grožiu.

Vietos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su aplinkosaugos organizacijomis, ėmėsi veiksmų, siekdamos atkurti teisingumą ir užtikrinti, kad Kuršių nerijos miškai būtų prieinami visiems. Šis procesas nėra lengvas, nes reikia ne tik nugriauti fizines kliūtis, bet ir spręsti teisinius klausimus, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu.

Skandalo ištakos ir mastas

Žemgrobystės skandalas Kuršių nerijoje prasidėjo dar prieš keletą metų, kai vietiniai gyventojai pradėjo pastebėti, kad vis daugiau miško plotų tampa neprieinamais. Vėliau paaiškėjo, kad nuo 2015 iki 2021 metų laikotarpiu buvo neteisėtai aptverta daugiau nei 15 hektarų miško, priklausančio UNESCO pasaulio paveldo objektui.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, tvoras statė įvairūs asmenys – nuo įtakingų verslininkų iki politikų, kurie, pasinaudodami teisinėmis spragomis ir abejotinais žemės įsigijimo sandoriais, bandė privatizuoti dalį unikalaus kraštovaizdžio. Kai kurie sklypai buvo įsigyti dar 1990-ųjų pradžioje vykusios žemės reformos metu, tačiau aptvėrimas prasidėjo gerokai vėliau.

Bendruomenės pasipriešinimas

Vietos gyventojai ir aplinkosaugininkai džiaugiasi šiais pokyčiais, tikėdamiesi, kad tai bus žingsnis link didesnio skaidrumo ir teisingumo užtikrinimo. Jie taip pat tikisi, kad šis atvejis taps pavyzdžiu, kaip spręsti panašias problemas kitose Lietuvos vietose, kur žemgrobystė ir neteisėtas statybų vykdymas yra aktualios problemos.

Nidos bendruomenės aktyvistė Eglė Jurkūnaitė pasakoja: „Mes metų metus kovojome dėl teisės vaikščioti savo pačių miškais. Kai kurie takai, kuriais vaikščiojome nuo vaikystės, staiga tapo užtverti. Pradžioje buvo baimė kalbėti, nes žemgrobiai dažnai būdavo įtakingi žmonės, bet kai susivienijome su kitomis Neringos gyvenvietėmis, mūsų balsas tapo girdimas.”

Bendruomenės iniciatyva „Laisva Nerija” surinko daugiau nei 5000 parašų peticijai, kuri paskatino Aplinkos ministeriją ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą imtis ryžtingesnių veiksmų.

Teisinės pasekmės ir precedentas

Šis skandalas atkreipė visuomenės dėmesį į būtinybę griežčiau kontroliuoti žemės naudojimą ir užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų saugomi ir prieinami visiems. Tai taip pat paskatino diskusijas apie tai, kaip geriausiai suderinti ekonominius interesus su aplinkos apsauga, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi.

Teismai jau priėmė keletą svarbių sprendimų, kurie gali tapti precedentu panašioms byloms. 2023 m. rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, įpareigojantį vieną iš žemgrobių ne tik pašalinti tvorą, bet ir sumokėti 45 000 eurų kompensaciją už padarytą žalą aplinkai. Šiuo metu vyksta dar bent 7 panašios bylos.

Aplinkos apsaugos departamento direktorius pabrėžia: „Šie teismo sprendimai siunčia aiškų signalą – UNESCO saugomos teritorijos nėra vieta privatiems interesams. Mūsų pareiga užtikrinti, kad šis unikalus gamtos ir kultūros paveldas būtų išsaugotas ateities kartoms.”

Gamtos atgimimas: miško takų sugrįžimas

Tvorų griovimo procesas atvėrė kelią ne tik žmonėms, bet ir laukinei gamtai. Biologai jau pastebi, kad atkurtuose miško plotuose atsiranda daugiau gyvūnų, grįžta retos augalų rūšys. Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai pradėjo stebėsenos programą, kuri padės įvertinti, kaip greitai atsistato natūralios ekosistemos po ilgalaikio žmogaus įsikišimo.

Tačiau ne visi pokyčiai vyksta sklandžiai. Kai kurie buvę žemės „savininkai” priešinasi tvorų griovimui, bandydami vilkinti procesą teisinėmis priemonėmis. Nepaisant to, valdžios institucijos yra nusiteikusios ryžtingai – iki 2024 m. pabaigos planuojama pašalinti visas neteisėtas užtvaras Kuršių nerijos miškuose.

Miško laisvė: pamoka ateičiai

Kuršių nerijos žemgrobystės skandalas tapo skaudžia, bet reikalinga pamoka visai Lietuvai. Jis parodė, kad net ir unikaliausi šalies gamtos kampeliai nėra apsaugoti nuo savanaudiškų interesų, tačiau kartu atskleidė, kokią galią turi susitelkusi bendruomenė. Miško takų išlaisvinimas simbolizuoja platesnį judėjimą už viešųjų erdvių ir gamtos paveldo apsaugą.

Kai paskutinės neteisėtos tvoros bus nugriaunamos, Kuršių nerija vėl taps tuo, kuo visada turėjo būti – laisvai prieinamu stebuklu, kur susitinka jūra, kopos ir miškas. Šis laimėjimas primena mums, kad gamta nepripažįsta tvorų ir kad mūsų pareiga – išsaugoti jos laisvę ateities kartoms.

Parašykite komentarą