Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybės šeima įsivėlė į žemgrobystės skandalą
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės šeima atsidūrė dėmesio centre po to, kai paaiškėjo, kad jie neteisėtai užėmė ir naudoja valstybinę žemę. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atliktu tyrimu, direktorės šeimos nariai valstybinėje žemėje įrengė privačią poilsio zoną, aptvėrė teritoriją ir ribojo visuomenės priėjimą prie jos.
Skandalas išryškėjo po to, kai vietiniai gyventojai ir turistai pradėjo skųstis, kad negali patekti į tam tikras Kuršių nerijos pakrantės zonas. Vėliau žurnalistinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad aptvertoje teritorijoje yra įrengti statiniai, kurie nebuvo deklaruoti ir neturi reikiamų leidimų.
Pažeidimai UNESCO saugomoje teritorijoje
Kuršių nerija nuo 2000 metų yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip unikali kultūrinė kraštovaizdžio vertybė. Šioje teritorijoje galioja griežti aplinkosaugos reikalavimai, o bet kokia veikla turi būti suderinta su gamtos ir kultūros paveldo apsaugos principais.
Aplinkos ministerijos atstovai patvirtino, kad direktorės šeimos atveju buvo pažeisti net keli teisės aktai, įskaitant Saugomų teritorijų įstatymą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. Ypač nerimą kelia tai, kad pažeidimus įvykdė asmuo, kurio šeimos narys yra tiesiogiai atsakingas už šios teritorijos priežiūrą ir apsaugą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Jonas Lukšas komentavo: „Tokia situacija yra visiškai nepriimtina. Negalime turėti dvigubų standartų, ypač kai kalbame apie nacionalinio parko vadovybę, kuri turėtų rodyti pavyzdį visiems kitiems.”
Ankstesni precedentai ir sisteminės problemos
Tai ne pirmas kartas, kai Kuršių nerijoje kyla skandalai dėl neteisėto žemės naudojimo. 2019 metais buvo nustatyta, kad keletas privačių asmenų ir įmonių buvo neteisėtai pasisavinę valstybinę žemę kopų zonoje. Tuomet buvo pradėta keletas teisminių procesų, kurių dalis tęsiasi iki šiol.
Šis naujas skandalas atskleidžia sistemines problemas saugomų teritorijų valdyme ir priežiūroje. Pasak aplinkosaugos ekspertų, dabartinė kontrolės sistema yra nepakankamai efektyvi, o sankcijos už pažeidimus dažnai būna per švelnios, kad atgrasytų potencialius pažeidėjus.
Aplinkosaugos aktyvistas Darius Lekavičius teigia: „Kuršių nerija yra nacionalinis turtas, kuris priklauso visiems Lietuvos piliečiams. Negalime leisti, kad pavieniai asmenys, net ir užimantys aukštas pareigas, elgtųsi su ja kaip su savo nuosavybe.”
Galimos pasekmės ir atsakomybė
Nacionalinė žemės tarnyba jau pradėjo administracinį procesą dėl neteisėto valstybinės žemės užėmimo. Pažeidėjams gali grėsti ne tik administracinė atsakomybė ir baudos, bet ir reikalavimas pašalinti visus neteisėtai pastatytus statinius bei atstatyti pažeistą gamtinę aplinką.
Aplinkos ministerija taip pat inicijavo tarnybinį patikrinimą dėl galimo interesų konflikto ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jei įtarimai pasitvirtins, nacionalinio parko direktorei gali grėsti atleidimas iš pareigų.
Skaidrumo stoka ir visuomenės reakcija
Visuomenės reakcija į šį skandalą buvo itin neigiama. Socialiniuose tinkluose pasipylė kritikos banga, o aplinkosaugos organizacijos paragino atlikti išsamų tyrimą ir užtikrinti, kad visi atsakingi asmenys sulauktų atitinkamų pasekmių.
Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžė: „Tokiais atvejais ypač svarbu užtikrinti skaidrų ir nešališką tyrimą. Kai kalbame apie viešojo intereso apsaugą, negalime leisti, kad asmeniniai ryšiai ar pareigos trukdytų teisingumui.”
Paveldo išsaugojimas ar asmeniniai interesai?
Šis skandalas iškelia fundamentalų klausimą apie tai, kaip mes saugome savo gamtos ir kultūros paveldą. Kuršių nerija – unikalus kraštovaizdis, kurį formavo tiek gamta, tiek žmogaus rankos per šimtmečius – šiandien susiduria su naujais iššūkiais. Tačiau didžiausią grėsmę kelia ne klimato kaita ar turistų srautai, o būtent tie, kurie turėtų būti pirmieji jos gynėjai.
Kai institucijų vadovai ir jų artimieji patys tampa pažeidėjais, griūna visa pasitikėjimo sistema. Neužtenka vien pašalinti fizinius pažeidimus – būtina atkurti moralinį autoritetą ir pasitikėjimą institucijomis, kurioms patikėta saugoti mūsų bendrus turtus. Tik tada galėsime būti tikri, kad Kuršių nerijos kopos ir miškai išliks ateities kartoms ne kaip privatūs „uždarti sodai”, bet kaip visiems prieinama nacionalinė vertybė.