Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas jau ne kartą yra pateikęs tikslių prognozių apie Rusijos ekonominę būklę ir karo eigą. Šį kartą jo žvilgsnis nukrypo į tai, kas laukia Rusijos ekonomikos ateityje – ir kada galima tikėtis, kad dabartinė krizė pasieks savo kulminaciją.

Kas yra Kyrylas Budanovas ir kodėl jo nuomonė svarbi

Kyrylas Budanovas – tai ne eilinis karinis pareigūnas. Būdamas Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos valdymo (GUR) vadovu, jis turi prieigą prie išsamios informacijos apie Rusijos vidaus padėtį, ekonominius procesus ir karines galimybes. Jo analizės dažnai pasirodo esančios tikslesnės nei daugelio Vakarų analitikų prognozės.

Per pastaruosius metus Budanovas tapo vienu iš labiausiai cituojamų šaltinių, kai kalbama apie Rusijos ekonomikos būklę. Jo komanda stebi ne tik karo frontą, bet ir tai, kas vyksta Rusijos gamyklose, naftos perdirbimo įmonėse, finansų sektoriuje. Tai leidžia pateikti gana tikslų vaizdą apie realią padėtį, kuri dažnai labai skiriasi nuo oficialios Kremliaus retorikos.

Rusijos ekonomikos dabartinė situacija: kas vyksta už fasado

Oficialiai Maskva skelbia, kad ekonomika išlieka stabili, sankcijos neveikia, o gamyba auga. Tačiau realybė yra gerokai kitokia. Budanovas ir jo komanda nurodo kelis esminius rodiklius, kurie rodo, kad Rusijos ekonomika patiria vis didesnį spaudimą.

Pirma, infliacija Rusijoje jau viršija 9 procentus, nors oficialūs skaičiai dažnai būna sumažinti. Kai kuriose prekių kategorijose, ypač maisto produktuose, kainos pakilo 20-30 procentų per pastaruosius metus. Antra, rublio kursas išlieka nestabilus, nepaisant Centrinio banko pastangų jį palaikyti. Trečia, ir tai galbūt svarbiausia – pramonės sektorius patiria didžiulį komponentų trūkumą.

Dėl sankcijų Rusija nebegali importuoti daugybės kritinių technologijų – nuo mikroschemų iki precizinių staklių. Tai reiškia, kad daugelis gamyklų arba sustabdė gamybą, arba dirba su labai sumažintu pajėgumu. Ypač tai jaučiama automobilių pramonėje, elektronikoje ir net ginklų gamyboje.

Kada pasibaigs krizė: Budanovo prognozė

Budanovas neseniai pateiktoje analizėje nurodė, kad Rusijos ekonominė krizė pasieks savo kulminaciją 2025 metų viduryje. Tačiau čia svarbu suprasti, ką jis turi omenyje sakydamas „pasibaigs”. Tai nereiškia, kad ekonomika staiga atsigaus ir viskas grįš į normalias vėžes.

Ukrainos žvalgybos vadovo teigimu, 2025 metų vidurys bus laikotarpis, kai Rusija išnaudos didžiąją dalį savo sukauptų atsargų – tiek finansinių, tiek materialinių. Sovietinių laikų ginklų atsargos, kurios leido tęsti karą, bus beveik išsemtos. Valstybės rezervinis fondas, kuris buvo naudojamas biudžeto deficitui dengti, taip pat priartės prie kritinės ribos.

Tai nereiškia, kad Rusija staiga subyrės ar nustos kariauti. Greičiau tai bus momentas, kai Kremliui teks priimti labai sunkius sprendimus – arba drastiškai mažinti karo išlaidas, arba rizikuoti visiška ekonomikos destabilizacija. Budanovas mano, kad būtent šis momentas gali tapti lūžio tašku, kai Maskva bus priversta ieškoti diplomatinių išeičių.

Kokie veiksniai lemia šią prognozę

Budanovo prognozė nėra pagrįsta vien intuicija ar optimistiniais lūkesčiais. Ji remiasi keliais konkrečiais veiksniais, kuriuos stebi Ukrainos žvalgyba.

Pirmasis veiksnys – naftos pajamos. Nors Rusija ir toliau parduoda naftą, ji tai daro su didele nuolaida. Be to, sankcijos naftos produktams ir logistikos sunkumai reiškia, kad realios pajamos yra gerokai mažesnės nei prieš karą. Kai kurie ekspertai skaičiuoja, kad Rusija praranda apie 30-40 procentų potencialių pajamų dėl sankcijų ir sumažintų kainų.

Antrasis veiksnys – karinės išlaidos. Rusija šiuo metu išleidžia apie 6-7 procentus BVP gynybai – oficialiai. Neoficialiai ši suma gali siekti 9-10 procentų, kai įskaičiuojamos visos su karu susijusios išlaidos. Tai yra neįtikėtinai didelė našta bet kuriai ekonomikai, ypač tokiai, kuri patiria sankcijų spaudimą.

Trečiasis veiksnys – demografinė krizė. Rusija praranda darbo jėgą dviem būdais: žmonės žūva ar sužeidžiami kare, o kiti bėga iš šalies. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad per pastaruosius dvejus metus Rusija prarado apie 1-1,5 milijono darbingo amžiaus žmonių. Tai turi tiesioginį poveikį ekonomikai.

Ar galima pasitikėti šia prognoze

Žinoma, bet kokia prognozė yra tik prognozė. Budanovas pats pripažįsta, kad yra kintamųjų, kurie gali pakeisti šį scenarijų. Pavyzdžiui, jei Vakarai susilpnintų sankcijas arba jei Rusijai pavyktų rasti naujų būdų jas apeiti, krizės kulminacija galėtų būti atidėta.

Tačiau reikia pažymėti, kad Budanovo ankstesnės prognozės dažnai pasirodydavo esančios gana tikslios. Pavyzdžiui, jis teisingai numatė, kad Rusija susidurs su rimtais sunkumais 2023 metų pabaigoje dėl ginklų gamybos problemų. Jis taip pat teisingai prognozavo, kad rublis patirs spaudimą 2024 metų pradžioje.

Be to, jo prognozės atitinka ir nepriklausomų Vakarų analitikų vertinimus. Daugelis ekonomistų taip pat mano, kad 2025 metai bus kritiniai Rusijos ekonomikai. Kai kurie net mano, kad situacija gali tapti kritiška anksčiau – jau 2025 metų pradžioje.

Ką tai reiškia Ukrainai ir Vakarams

Jei Budanovo prognozė pasitvirtins, tai turės didelių pasekmių tiek Ukrainai, tiek jos sąjungininkams. Pirma, tai reikštų, kad karinė parama Ukrainai turi būti tęsiama bent iki 2025 metų vidurio – būtent tada Rusija gali būti priversta ieškoti derybų.

Antra, tai reiškia, kad sankcijos veikia ir jas reikia ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti. Kiekviena spraga sankcijų sistemoje leidžia Rusijai pratęsti savo ekonominį išgyvenimą ir, atitinkamai, karą. Vakarams svarbu užkirsti kelius sankcijų apėjimui per trečiąsias šalis.

Trečia, tai reiškia, kad Ukraina turi būti pasirengusi ilgam karui, bet kartu ir galimybei, kad 2025 metų viduryje situacija gali keistis. Tai reikalauja ir karinės strategijos planavimo, ir diplomatinio pasirengimo galimoms deryboms.

Praktiškai tai reiškia, kad Vakarams verta:

  • Toliau stiprinti sankcijų režimą, ypač naftos ir dujų sektoriuje
  • Didinti paramą Ukrainai, nes artėjant kritiniam momentui Rusija gali mėginti pasiekti karinių laimėjimų
  • Ruoštis diplomatiniams scenarijams, kurie gali atsiverti 2025 metų viduryje
  • Stebėti Rusijos ekonomikos rodiklius, kurie parodys, ar prognozė išsipildo

Kas gali pakeisti šį scenarijų

Yra keletas veiksnių, kurie galėtų pakeisti Budanovo prognozuojamą scenarijų. Pirmiausia – naftos kainos. Jei jos staiga šoktų aukštyn (pavyzdžiui, dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose), Rusija gautų papildomų pajamų, kurios leistų pratęsti ekonominį išgyvenimą.

Antra – Kinijos pozicija. Jei Kinija nuspręstų aktyviau remti Rusiją ekonomiškai ar net kariškai, tai galėtų žymiai pakeisti situaciją. Kol kas Pekinas išlaiko atsargią poziciją, bet tai gali keistis.

Trečia – Vakarų vienybė. Jei Vakarai pradėtų silpninti sankcijas ar mažinti paramą Ukrainai, tai leistų Rusijai atsikvėpti. Būtent todėl Budanovas pabrėžia, kad jo prognozė veikia tik tuo atveju, jei dabartinis sankcijų ir paramos režimas išliks.

Ketvirta – vidinė Rusijos situacija. Jei Kremliuje įvyktų politinių permainų arba jei visuomenės nepasitenkinimas peraugtų į rimtesnius protestus, tai galėtų pagreitinti ekonominės krizės pasekmes.

Kai skaičiai kalba patys už save

Žvelgiant į ateitį, Budanovo prognozė atrodo pagrįsta ne tik žvalgybiniais duomenimis, bet ir paprasta ekonomine logika. Rusija negali neribotai tęsti karo, kuriam išleidžia milžiniškas sumas, tuo pačiu metu patirdama pajamų mažėjimą dėl sankcijų. Matematika čia yra gana paprasta – anksčiau ar vėliau skaičiai tiesiog nebesustos.

2025 metų vidurys, kurį nurodo Budanovas, atrodo kaip realistiškas laikotarpis, kai visos šios tendencijos pasieks kritinę masę. Ar tai tikrai įvyks būtent tada – parodys laikas. Tačiau viena aišku: Rusijos ekonomika jau dabar patiria didžiulį spaudimą, ir šis spaudimas tik didės. Klausimas nėra ar krizė pasieks kulminaciją, o kada tiksliai tai įvyks ir kaip Kremlius į tai reaguos. Ukrainos ir jos sąjungininkų užduotis – užtikrinti, kad kai tas momentas ateis, jie būtų pasirengę juo pasinaudoti.

Parašykite komentarą