Lapo epidermis – tai vos vienas išorinis ląstelių sluoksnis, bet augalui jis tarnauja ir kaip apsauginis apvalkalas, ir kaip „oro vartai“. Jis mažina vandens netekimą, saugo nuo pažeidimų bei ligų sukėlėjų, o per žioteles padeda reguliuoti dujų apykaitą.
Paėmus lapą į rankas, jo paviršius atrodo kaip plona, lygi plėvelė. Be šio sluoksnio augalas saulėje ir vėjyje greitai netektų drėgmės, o lietus, dulkės ir mikroorganizmai daug lengviau pasiektų vidinius audinius.
Ne tik danga, bet ir vandens sargas
Epidermis dengia lapą iš abiejų pusių, o jo išorę dažnai papildo vaškine medžiaga padengta kutikulė. Ji daugeliui lapų suteikia lengvą blizgesį ar slidumą ir sulėtina vandens garavimą.
Tai ypač svarbu karštą, sausą ar vėjuotą dieną. Augalui nepakanka šaknimis pasisemti vandens iš dirvos – jį reikia ir išsaugoti. Jei lapo paviršiaus apsauga pažeista, drėgmė išgaruoja greičiau, todėl lapas gali vysti net tada, kai žemė vazone dar nėra visiškai išdžiūvusi.
Žiotelės sprendžia, kada „atidaryti langus“
Epidermyje yra žiotelės – smulkios angos, dažniausiai gausesnės apatinėje lapo pusėje. Per jas į lapą patenka fotosintezei reikalingas anglies dioksidas, o į aplinką išleidžiami deguonis ir vandens garai.
Čia ir slypi kasdienis augalo kompromisas: atviros žiotelės leidžia gauti medžiagų maistui gaminti, tačiau kartu didina vandens netekimą. Kai trūksta drėgmės ar oras labai kaitrus, augalas gali jas labiau užverti. Todėl kambarinis augalas prie pietinio lango kartais atrodo „sustojęs“ augti – ne dėl staiga pritrūkusių trąšų, o dėl to, kad jam per sunku išlaikyti vandens balansą.
Plaukeliai ir paviršius taip pat turi darbą
Kai kurių augalų epidermis formuoja plaukelius. Jie gali sumažinti oro judėjimą visai prie lapo, atspindėti dalį stiprios saulės šviesos, sulaikyti drėgmę ar apsunkinti kelią smulkiems kenkėjams.
Lapų plaukeliai nėra vienodi, o šiurkštus lapas ne visada reiškia tokią pačią apsaugą. Vis dėlto jų gausa dažnai neatsitiktinė: sausesnėse, saulėtesnėse vietose augantiems augalams toks paviršius gali padėti ištverti nepalankias sąlygas.
Ar pažeistas epidermis augalui pavojingas?
Nedidelis įbrėžimas ar nuskintas lapo kampas dažniausiai nereiškia, kad augalas žus. Tačiau pažeista vieta prasčiau saugo nuo drėgmės netekimo ir tampa lengviau pasiekiama grybams ar bakterijoms, ypač jei lapai nuolat šlapi, o aplink augalą oras nejuda.
Namų augalams verta rinktis paprastą priežiūrą: valant dulkes nebraižyti lapų, nenaudoti stiprių blizginamųjų priemonių ir neleisti lapams ilgai būti permirkusiems. Lapus geriau valyti švelnia, drėgna šluoste, o pastebėjus pūvančias ar dėmėtas vietas – įvertinti laistymą, apšvietimą ir oro cirkuliaciją.
Taigi šis plonas sluoksnis yra ne vien augalo „oda“. Jis kasdien saugo drėgmę, valdo dujų mainus ir pirmasis sutinka viską, ką atneša saulė, lietus ar palangės dulkės.
