Lenkijos sprendimas dėl prieglobsčio prašymų: kokia įtaka Lietuvai?
Lenkijai nusprendus sustabdyti užsieniečių teisę teikti apsaugos prašymus, Lietuva nesitiki, kad dėl to padaugės migrantų prie jos sienos. Lietuvos pareigūnai teigia, kad šis Lenkijos sprendimas neturėtų turėti tiesioginės įtakos migracijos srautams į Lietuvą. Šalies institucijos nuolat stebi situaciją ir yra pasirengusios reaguoti į bet kokius pokyčius.
Lenkijos sprendimo kontekstas
Lenkijos vyriausybė lapkričio pradžioje priėmė sprendimą laikinai sustabdyti prieglobsčio prašymų priėmimą iš asmenų, atvykstančių per Baltarusijos sieną. Šį žingsnį Varšuva pagrindė augančia hibridinio karo grėsme iš Baltarusijos pusės ir būtinybe apsaugoti šalies nacionalinį saugumą.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Baltarusijos režimas, remiamas Rusijos, sąmoningai organizuoja migrantų srautus į ES šalis, siekdamas destabilizuoti padėtį regione. Nuo 2021 m. vasaros Lenkija susiduria su nuolatiniais bandymais neteisėtai kirsti sieną, o per pastaruosius mėnesius tokių bandymų skaičius išaugo beveik 20 procentų.
Lietuvos pozicija ir pasiruošimas
Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis patvirtino, kad Lietuva atidžiai stebi situaciją, tačiau nemato tiesioginio ryšio tarp Lenkijos sprendimo ir galimo migrantų skaičiaus padidėjimo prie Lietuvos sienos.
„Migrantų srautai iš Baltarusijos į Lietuvą ir Lenkiją formuojasi skirtingais kanalais. Mūsų turima informacija rodo, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviai nukreipia migrantų grupes į konkrečias vietas, todėl vienos šalies politikos pokyčiai nebūtinai lemia srautų persiskirstymą,” – sakė G. Mišutis.
Lietuva taip pat bendradarbiauja su kitomis Europos Sąjungos šalimis, siekdama užtikrinti efektyvų migracijos valdymą ir saugumą prie savo sienų. Nepaisant Lenkijos veiksmų, Lietuva išlieka budri ir pasirengusi spręsti galimus iššūkius, susijusius su migracija.
Statistika ir tendencijos
Per 2023 metus Lietuvos pasieniečiai užfiksavo apie 2800 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną, kas yra maždaug 15% mažiau nei 2022 metais. Tuo tarpu Lenkija vien per pirmąjį 2023 m. pusmetį užfiksavo daugiau nei 16 000 bandymų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos pusės.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje prieglobsčio prašymų skaičius išlieka stabilus – per 2023 m. pirmuosius tris ketvirčius gauta apie 230 prašymų, iš kurių tik nedidelė dalis pateikta asmenų, atvykusių per Baltarusijos sieną.
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad Lietuva nuolat palaiko glaudžius ryšius su Lenkija ir Latvija, keičiasi informacija apie migracijos situaciją bei koordinuoja veiksmus.
„Mes reguliariai rengiame trišalius susitikimus su Lenkijos ir Latvijos kolegomis. Paskutinis toks susitikimas įvyko spalio pabaigoje Rygoje, kur aptarėme bendras priemones, skirtas kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Turime bendrą supratimą, kad tik koordinuoti veiksmai gali būti efektyvūs,” – teigė ministrė.
ES sienos apsaugos agentūra FRONTEX taip pat teikia papildomą paramą visoms trims Baltarusijos kaimynėms, dislokuodama papildomus pareigūnus ir techninę įrangą.
Sienos apsaugos iššūkiai ir sprendimai
Šiuo metu Lietuva baigia įrengti fizinį barjerą palei visą sieną su Baltarusija. Jau įrengta moderni stebėjimo sistema su judesio davikliais, termovizoriais ir kitomis technologijomis, leidžiančiomis efektyviai stebėti pasienio zoną.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas pažymėjo, kad fizinis barjeras jau parodė savo efektyvumą – bandymų kirsti sieną skaičius ženkliai sumažėjo tose vietose, kur barjeras pilnai įrengtas.
Žvilgsnis į ateitį: budrumo neprarandant
Migracijos situacija prie ES išorinių sienų išlieka dinamiška ir sunkiai prognozuojama. Nors Lenkijos sprendimas tiesiogiai nepaveiks Lietuvos, ekspertai pabrėžia, kad Baltarusijos režimas gali greitai adaptuoti savo taktiką.
Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius teigia: „Lukašenkos režimas naudoja migrantus kaip įrankį hibridinėje kovoje prieš ES. Jei vienas kelias užsidaro, jie ieško kitų. Todėl visos regiono šalys turi išlaikyti budrumą ir solidarumą.”
Lietuva, įgijusi vertingos patirties 2021 m. migracijos krizės metu, šiandien yra geriau pasiruošusi atremti panašius iššūkius. Tačiau situacija reikalauja nuolatinio dėmesio, išteklių ir tarptautinio bendradarbiavimo. Nepaisant ramios situacijos šiandien, rytojus gali atnešti naujų iššūkių, kuriems Lietuva privalo būti pasiruošusi – ne tik fizinėmis užtvaromis, bet ir lanksčia, gerai koordinuota valstybės institucijų veikla.