Buvęs Vytauto Landsbergio fondo vadovas teisme neigia kaltinimus dėl lėšų pasisavinimo
Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje buvęs Vytauto Landsbergio fondo vadovas kaltinamas dėl pinigų pasisavinimo. Kaltinamasis, kuris fondui vadovavo 2015-2019 metais, teisme laikosi pozicijos, kad nebuvo susipažinęs su fondo finansiniais reikalais ir nesidomėjo, iš kur atkeliauja pinigai.
„Aš tiesiog vykdžiau nurodymus ir išgryninau pinigus, tačiau nežinojau, kokia buvo jų kilmė,” – teismo posėdžio metu teigė kaltinamasis.
Prokuratūros duomenimis, buvęs vadovas įtariamas pasisavinęs daugiau nei 42 tūkstančius eurų fondo lėšų, kurios buvo skirtos kultūriniams ir švietimo projektams finansuoti. Tyrimo metu nustatyta, kad 2017-2018 metais iš fondo sąskaitos buvo atlikta keliolika įtartinų pervedimų į privačias sąskaitas, o vėliau pinigai buvo išgryninti.
Vytauto Landsbergio fondas buvo įkurtas 2007 metais ir jo pagrindinis tikslas – remti kultūros, meno ir švietimo projektus, susijusius su Lietuvos istorija ir kultūriniu paveldu. Per metus fondas vidutiniškai paskirstydavo apie 100-150 tūkstančių eurų paramos įvairiems projektams.
Kaltinamojo gynybos strategija
Buvęs fondo vadovas savo gynybą grindžia teiginiu, kad jis buvo tik „vykdytojas”, neturėjęs jokios įtakos sprendimams dėl pinigų panaudojimo. Jo advokatas teisme pabrėžė, kad kaltinamasis neturėjo finansinio išsilavinimo ir nebuvo įpareigotas kontroliuoti fondo finansų.
„Mano klientas pasirašydavo dokumentus, kuriuos jam pateikdavo buhalterė ir fondo tarybos nariai. Jis neturėjo priežasties abejoti šių dokumentų teisėtumu,” – teigė gynybos atstovas.
Tačiau prokuratūra laikosi pozicijos, kad būdamas fondo vadovu, kaltinamasis privalėjo žinoti apie finansinius srautus ir negalėjo tiesiog „aklai” vykdyti nurodymų. Prokuroro teigimu, kaltinamasis aktyviai dalyvavo organizuojant neteisėtus pinigų pervedimus ir jų išgryninimą.
Fondo atstovų reakcija
Dabartinė Vytauto Landsbergio fondo vadovybė nuo bylos atsiriboja, tačiau pabrėžia, kad fondas bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir yra suinteresuotas, kad būtų nustatyta tiesa.
„Fondas po šio incidento įdiegė papildomas finansinės kontrolės priemones ir peržiūrėjo visus vidaus procesus, siekiant užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje,” – teigia dabartinis fondo vadovas.
Pats profesorius Vytautas Landsbergis yra pareiškęs, kad šis incidentas yra „skaudus ir netikėtas”. Jis teigė, kad fondas visada siekė skaidrumo ir atsakomybės, todėl šis atvejis kelia didelį nusivylimą.
Tarp kaltės ir atsakomybės ribų
Teismas tęsia bylos nagrinėjimą, apklausdamas liudininkus ir vertindamas pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija siekia išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar kaltinamasis iš tiesų buvo tik vykdytojas, ar aktyvus neteisėtų veiksmų dalyvis.
Ši byla atkreipia dėmesį į nevyriausybinių organizacijų finansinės kontrolės svarbą ir vadovų atsakomybės ribas. Nepriklausomai nuo bylos baigties, ji jau tapo rimtu signalu visam NVO sektoriui – organizacijos privalo užtikrinti skaidrų lėšų valdymą ir aiškią atsakomybės sistemą. Teisinė praktika rodo, kad vadovo pareigų formalus atlikimas neatleidžia nuo atsakomybės už organizacijos finansus, o „nežinojimas” retai kada pripažįstamas pakankamu pasiteisinimu teisme.