Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis žengė svarbų žingsnį energetinės nepriklausomybės link – galutinai atsijungė nuo rusiškos elektros sistemos BRELL. Šis žingsnis žymi ilgai lauktą atsiskyrimą nuo Rusijos elektros tinklų ir integraciją į Europos elektros sistemą.
Baltijos šalys jau seniai siekė sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos infrastruktūros, o šis atsijungimas yra svarbus žingsnis šio tikslo link. Tai leis Lietuvai, Latvijai ir Estijai užtikrinti didesnį energetinį saugumą ir stabilumą, taip pat prisidės prie Europos Sąjungos energetikos rinkos stiprinimo.
Atsijungimas nuo BRELL sistemos buvo planuojamas ir ruoštas daugelį metų, įgyvendinant įvairius techninius ir infrastruktūrinius projektus, kurie leido Baltijos šalims prisijungti prie Europos elektros tinklų. Šis procesas apėmė naujų elektros jungčių statybą, tinklų modernizavimą ir kitus svarbius darbus. Vienas iš svarbiausių projektų buvo „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos, kuri užtikrina elektros energijos tiekimą iš Skandinavijos šalių. Taip pat svarbi yra „LitPol Link“ jungtis su Lenkija, kuri sustiprina Baltijos šalių ryšius su kontinentine Europa.
Šis žingsnis taip pat turi geopolitinę reikšmę, nes sumažina Rusijos įtaką Baltijos šalių energetikos sektoriuje. Tai yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama užtikrinti regiono energetinį saugumą ir nepriklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Atsijungimas nuo BRELL sistemos taip pat reiškia, kad Baltijos šalys gali labiau kontroliuoti savo elektros energijos kainas ir tiekimą, nes jos nebėra priklausomos nuo Rusijos nustatytų tarifų ir sąlygų.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės džiaugiasi šiuo pasiekimu ir pabrėžia, kad tai yra svarbus žingsnis stiprinant regiono energetinį saugumą ir integraciją į Europos Sąjungos energetikos rinką. Šis atsijungimas taip pat atveria naujas galimybes plėtoti atsinaujinančios energijos projektus ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo tikslų. Baltijos šalys dabar gali labiau investuoti į vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, siekdamos sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų.
Be to, šis žingsnis skatina regioninį bendradarbiavimą ir solidarumą, nes Baltijos šalys kartu dirbo siekdamos šio tikslo. Tai rodo, kad bendri interesai ir tikslai gali būti pasiekti per bendradarbiavimą ir koordinuotus veiksmus, stiprinant regiono stabilumą ir saugumą.