Lietuva reikalauja Baltarusijos nutraukti karines provokacijas pasienyje
Lietuva išreiškė griežtą reikalavimą Baltarusijai dėl pastaruoju metu padidėjusios įtampos tarp šių dviejų šalių. Lietuvos valdžia reikalauja, kad Baltarusija nedelsiant nutrauktų bet kokius veiksmus, kurie galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šis reikalavimas buvo išsakytas po to, kai buvo pastebėta, jog Baltarusija stiprina savo karines pajėgas netoli Lietuvos sienos, o tai sukėlė susirūpinimą dėl galimų provokacijų ar netikėtų incidentų.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tokie Baltarusijos veiksmai yra nepriimtini ir gali turėti rimtų pasekmių regioniniam stabilumui. Ministerija taip pat paragino tarptautinę bendruomenę atkreipti dėmesį į šią situaciją ir imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Baltarusija laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų ir gerbtų kaimyninių šalių suverenitetą.
Konkrečios priemonės ir diplomatinės pastangos
Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad įtampa tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasiekė naują lygį. Pasak Lietuvos žvalgybos tarnybų, prie sienos su Lietuva Baltarusija dislokavo papildomus „Wagner” grupuotės samdinius, kurie oficialiai vadinami instruktoriais, bet kelia rimtą susirūpinimą dėl galimų hibridinių operacijų. Nuo 2021 m. migrantų krizės pradžios, kai Baltarusija pradėjo organizuoti nelegalių migrantų srautus į ES šalis, santykiai tarp valstybių tapo itin įtempti.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę susitiko su NATO ir ES partneriais Briuselyje, kur aptarė galimas koordinuotas priemones prieš Baltarusijos provokacijas. „Lukašenkos režimas tapo visiškai priklausomas nuo Kremliaus ir veikia kaip Rusijos įrankis destabilizuoti rytinį NATO flangą,” – teigė ministras po susitikimų.
Lietuvos valdžia taip pat pabrėžė, kad yra pasirengusi imtis visų būtinų priemonių, siekiant apsaugoti savo teritoriją ir piliečius nuo galimų grėsmių. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra padidinto budrumo būsenoje, o pasienio apsauga yra sustiprinta.
Tarptautinė reakcija ir Baltarusijos pozicija
Europos Sąjunga ir NATO išreiškė solidarumą su Lietuva. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad „Baltarusijos veiksmai kelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai”. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti į bet kokias grėsmes.
Tuo tarpu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija atmeta Lietuvos kaltinimus, vadindama juos „nepagrįstais” ir „provokuojančiais”. Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas teigė, kad kariniai manevrai prie sienos yra „įprasta praktika” ir neturi jokių agresyvių ketinimų. Tačiau nepriklausomi stebėtojai pastebi, kad Baltarusijos kariuomenės aktyvumas pasienyje sutampa su Rusijos pastangomis didinti įtampą Rytų Europoje.
Budrumo ir vienybės metas
Ši situacija dar kartą parodo, kaip svarbu išlaikyti budrumą ir pasirengimą reaguoti į bet kokius iššūkius, kurie gali kilti iš kaimyninių šalių. Lietuvos valdžia tikisi, kad Baltarusija atsižvelgs į šiuos reikalavimus ir imsis veiksmų, siekiant sumažinti įtampą regione.
Istorija su Baltarusija primena, kad geopolitinėje šachmatų lentoje Lietuva yra ne tik žaidėja, bet ir figūra didesnėje Rusijos strategijoje. Mūsų šalies saugumas priklauso ne tik nuo fizinių sienų stiprumo, bet ir nuo tarptautinių sąjungų tvirtumo bei visuomenės atsparumo. Kaip parodė pastarieji metai, Baltijos šalys turi būti pasirengusios ilgalaikei įtampai rytiniame NATO flange – tai ne trumpalaikė krizė, o nauja realybė, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir resursų.