Lietuvos gyventojai pesimistiškai vertina šalies situaciją
Lietuvoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų mano, jog situacija šalyje blogėja. Du trečdaliai apklaustųjų teigia, kad padėtis Lietuvoje prastėja, o tik nedidelė dalis mano, kad situacija gerėja. Šie rezultatai atspindi visuomenės nuotaikas ir požiūrį į dabartinę ekonominę bei socialinę situaciją šalyje.
Apklausos duomenys rodo, kad žmonės yra susirūpinę dėl įvairių problemų, tokių kaip infliacija, didėjančios kainos ir mažėjantis gyvenimo lygis. Daugelis respondentų taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl valdžios veiksmų ir sprendimų, kurie, jų nuomone, nepakankamai sprendžia šias problemas.
Ekonominiai iššūkiai kelia didžiausią nerimą
Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija 2023 m. pabaigoje siekė 4,1%, o tai nors ir mažiau nei 2022 m. fiksuotas rekordinis 20% lygis, vis dar kelia nerimą gyventojams. Labiausiai brango būsto išlaikymo, maisto ir transporto paslaugos.
Vilniaus universiteto ekonomistų atlikta analizė rodo, kad realusis darbo užmokestis, nors ir augo nominaliai, dėl infliacijos poveikio daugeliui gyventojų nesuteikė apčiuopiamo pagerėjimo. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas” 2023 m. IV ketvirtį siekė apie 1150 eurų, tačiau augančios būsto paskolų palūkanos ir komunalinių paslaugų kainos sumažino realią gyventojų perkamąją galią.
Nepaisant neigiamų nuotaikų, kai kurie apklaustieji vis dėlto mato ir teigiamų pokyčių. Jie pabrėžia, kad tam tikrose srityse, pavyzdžiui, technologijų plėtroje ar infrastruktūros gerinime, yra pastebimas progresas. Tačiau šie teigiami aspektai, atrodo, nėra pakankami, kad pakeistų bendrą neigiamą visuomenės nuomonę.
Tarptautinis kontekstas
Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos gyventojų pesimizmas nėra išskirtinis. Eurobarometro duomenimis, panašios nuotaikos vyrauja daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Latvijoje ir Estijoje situaciją neigiamai vertina atitinkamai 58% ir 52% gyventojų.
Ekonomistai pastebi, kad tokios nuotaikos dažnai koreliuoja su realiais ekonominiais rodikliais, tačiau taip pat yra veikiamos žiniasklaidos formuojamo naratyvo ir geopolitinės situacijos. Rusijos karas Ukrainoje ir auganti įtampa regione taip pat prisideda prie bendro nesaugumo jausmo.
Ekspertai teigia, kad tokios nuotaikos gali turėti įtakos politiniams procesams šalyje, nes nepasitenkinimas valdžia gali skatinti pokyčius politinėje arenoje. Jie taip pat pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir imtis veiksmų, siekiant spręsti aktualias problemas ir gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje.
Tarp vilties ir nusivylimo: ko tikėtis ateityje?
Nors dabartinės nuotaikos nėra optimistiškos, istorinė patirtis rodo, kad visuomenės nuomonė yra cikliška. Lietuvos banko prognozės 2024-2025 metams numato infliacijos mažėjimą ir BVP augimą 2,7% tempais. Tai galėtų pagerinti gyventojų nuotaikas, jei ekonominis augimas bus juntamas ne tik statistikoje, bet ir kasdieniniame gyvenime.
Sociologas dr. Romas Lazutka pastebi: „Lietuvos visuomenė per pastaruosius dešimtmečius patyrė daug transformacijų ir krizių, tačiau visada sugebėdavo atsitiesti. Dabartinis pesimizmas atspindi realius iššūkius, su kuriais susiduriame, bet kartu rodo ir išaugusį gyventojų reiklumą valdžiai bei lūkesčius geresniam gyvenimui.”
Galiausiai, visuomenės nuotaikų pokyčiai priklausys ne tik nuo ekonominių rodiklių, bet ir nuo valdžios gebėjimo komunikuoti su piliečiais, įtraukti juos į sprendimų priėmimą ir atkurti pasitikėjimą, kad Lietuva juda teisinga kryptimi. Kol kas šis kelias atrodo duobėtas, tačiau istorija moko, kad po lietaus visada išlenda saulė.