Lietuvoje užfiksuotas naujas šilumos rekordas
Šalies meteorologai pranešė, kad pastarosiomis dienomis temperatūra pasiekė neįprastai aukštas reikšmes, kurios viršijo ankstesnius metų šilumos rekordus. Šis reiškinys siejamas su klimato kaitos poveikiu, kuris vis dažniau lemia ekstremalius orų svyravimus.
Meteorologijos tarnybos duomenimis, kai kuriuose Lietuvos regionuose temperatūra pakilo iki 30 laipsnių Celsijaus, o tai yra neįprasta šiam metų laikui. Specialistai teigia, kad tokie temperatūros pokyčiai gali turėti įtakos ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai bei kasdieniam gyvenimui.
Rekordiniai rodikliai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, aukščiausia temperatūra – 33,7°C – užfiksuota Dūkšto meteorologijos stotyje. Tai ne tik šių metų, bet ir pastarojo dešimtmečio rekordas šiam mėnesiui. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2019 metais Vilniuje, kai termometro stulpelis pakilo iki 32,6°C.
„Tokios temperatūros būdingos liepos viduriui, o ne gegužei ar birželio pradžiai,” – paaiškino LHMT klimatologė Viktorija Mačiulytė. „Per pastaruosius 30 metų vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 1,2°C, ir tai tiesiogiai siejama su globaliu atšilimu.”
Poveikis ekosistemoms
Gamtos tyrimų centro mokslininkai pastebi, kad neįprastai aukšta temperatūra sutrikdo nusistovėjusius gamtos ciklus. Anksčiau pražysta augalai, keičiasi paukščių migracijos laikas, o kai kurios vabzdžių rūšys dauginasi intensyviau.
„Pastebime, kad dėl ankstyvos šilumos bangos kai kurie augalai žydi 10-15 dienų anksčiau nei įprasta. Tai sukelia problemas apdulkintojams, ypač bitėms, kurios nespėja prisitaikyti prie pakitusio žydėjimo laiko,” – teigia ekologas dr. Mindaugas Lapelė.
Šilumos banga taip pat sukėlė susirūpinimą dėl galimų sausros padarinių, kurie gali paveikti žemės ūkį ir vandens tiekimą. Valdžios institucijos ragina gyventojus būti atsargius ir imtis priemonių, kad apsisaugotų nuo karščio poveikio, pavyzdžiui, gerti pakankamai vandens ir vengti tiesioginių saulės spindulių.
Žemės ūkio nuostoliai
Lietuvos agrarinių mokslų universiteto specialistai jau praneša apie galimus nuostolius žemės ūkio sektoriui. Dėl neįprastai aukštos temperatūros ir kritulių trūkumo kai kuriuose regionuose dirvožemio drėgmė sumažėjo iki kritinio lygio.
„Jei tokios sąlygos išsilaikys dar 2-3 savaites, galime tikėtis iki 30% mažesnio vasarinių javų derliaus,” – perspėja agronomas prof. Antanas Juodvalkis. „Ypač kenčia ankstyvosios bulvės, vasariniai miežiai ir kviečiai.”
Žemės ūkio ministerija jau svarsto galimybę aktyvuoti pagalbos mechanizmus ūkininkams, jeigu situacija toliau blogės.
Karšta ateitis: ko tikėtis?
Ekspertai prognozuoja, kad tokie ekstremalūs orų reiškiniai gali tapti vis dažnesni ateityje, todėl svarbu imtis veiksmų, siekiant mažinti klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Klimato kaitos tyrimų grupės Lietuvoje vadovas prof. Arūnas Bukantis pabrėžia, kad šalies klimatas keičiasi greičiau nei buvo prognozuota. „Pagal mūsų modelius, iki 2050 metų Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra gali pakilti dar 2-3 laipsnius. Tai reiškia, kad karščio bangos taps dažnesnės, o žiemos – šiltesnės ir drėgnesnės.”
Mokslininkai, politikai ir visuomenė turi suprasti, kad klimato kaita nėra tolima grėsmė – ji jau čia, mūsų kiemuose ir laukuose. Nauji temperatūros rekordai – tai ne tik įdomūs statistiniai duomenys, bet ir rimtas signalas keisti savo požiūrį į energijos vartojimą, transportą ir maisto gamybą. Mūsų pasirinkimai šiandien nulems, ar ateities kartos Lietuvoje dar galės džiaugtis keturiais metų laikais, ar gyvens nuolatinio karščio ir klimato nestabilumo sąlygomis.