Lietuvoje vėl sukame laikrodžius: vasaros laikas ir jo pasekmės
Lietuvoje bus įvedamas vasaros laikas, kuris reiškia, kad laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį. Šis pokytis įvyks paskutinį kovo sekmadienį, kai laikrodžiai bus pasukti iš 3 valandos ryto į 4 valandą ryto. Šiemet tai nutiks kovo 31 dieną, Velykų sekmadienį.
Vasaros laiko įvedimas yra įprasta praktika daugelyje Europos šalių, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą ir sumažinti energijos suvartojimą. Tradicija prasidėjo dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Vokietija ir jos sąjungininkai pirmieji pradėjo taikyti šią praktiką, siekdami taupyti anglį elektros gamybai.
Kodėl keičiame laiką?
Pagrindinis vasaros laiko įvedimo argumentas – energijos taupymas. Teoriškai, kai vakarai tampa šviesesni, žmonės mažiau naudoja dirbtinį apšvietimą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad energijos sutaupymai yra minimalūs – vos apie 0,5-1% bendro elektros suvartojimo. Lietuvoje, remiantis Energetikos ministerijos duomenimis, šis sutaupymas sudaro tik apie 10 GWh per metus, kas yra mažiau nei 0,1% viso šalies elektros suvartojimo.
Nors šis laiko keitimas dažnai sukelia diskusijas dėl jo poveikio sveikatai ir kasdieniam gyvenimui, jis vis dar yra taikomas daugelyje šalių. Medicinos specialistai pastebi, kad laiko keitimas gali sukelti miego sutrikimus, nuovargį ir net padidinti širdies priepuolių riziką pirmomis dienomis po laiko pakeitimo.
ES planai atsisakyti laiko keitimo
Europos Sąjunga jau kurį laiką svarsto galimybę atsisakyti sezoninio laiko keitimo, tačiau kol kas sprendimas dar nėra priimtas. 2019 metais Europos Parlamentas balsavo už laiko keitimo atsisakymą nuo 2021 metų, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir nesutarimų tarp valstybių narių šis procesas užstrigo.
Viena didžiausių problemų – ES šalys negali susitarti, kokį laiką pasirinkti nuolat: vasaros ar žiemos. Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, yra išreiškusi palaikymą nuolatiniam vasaros laikui, tačiau kaimyninė Lenkija labiau linkusi į žiemos laiką. Tai sukeltų papildomų nepatogumų kertant sienas, nes atsirastų valandos skirtumas tarp kaimyninių šalių.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, laiko keitimas vyksta du kartus per metus – pavasarį įvedamas vasaros laikas, o rudenį grįžtama prie standartinio laiko. Šiais metais grįžimas prie žiemos laiko numatomas spalio 27 dieną, kai laikrodžiai bus pasukti valanda atgal.
Kaip pasiruošti laiko keitimui?
Medicinos ekspertai rekomenduoja keletą dienų prieš laiko keitimą pradėti ruoštis, palaipsniui koreguojant miego režimą. Patariama eiti miegoti 15-20 minučių anksčiau nei įprastai, taip pat vengti kofeino ir alkoholio prieš miegą.
Vairuotojams reikėtų būti ypač atsargiems pirmomis dienomis po laiko pakeitimo – statistika rodo, kad eismo įvykių skaičius šiuo laikotarpiu padidėja apie 8%.
Tarp tradicijos ir mokslo: ar verta sukti laikrodžius?
Nors vasaros laiko įvedimas turi ilgą istoriją, šiuolaikiniai tyrimai verčia suabejoti jo nauda. Chronobiologai teigia, kad nuolatinis žmogaus biologinio laikrodžio trukdymas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Kita vertus, ilgesni vasaros vakarai daugeliui asocijuojasi su didesniu aktyvumu lauke ir geresne nuotaika.
Kol ES delsia priimti galutinį sprendimą, Lietuvos gyventojams teks ir toliau du kartus per metus sukti laikrodžius. Ar tai paskutiniai metai, kai keičiame laiką? Panašu, kad dar ne. Tačiau diskusijos apie laiko keitimo ateitį neabejotinai tęsis, balansuojant tarp tradicijos, ekonominių argumentų ir mokslinių įrodymų apie poveikį sveikatai.