Lietuva mini 21-ąsias narystės NATO metines
Lietuva mini 21-ąsias narystės NATO metines, prisimindama svarbų žingsnį, kuris sustiprino šalies saugumą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Įstojimas į NATO 2004 metais buvo reikšmingas įvykis, užtikrinęs Lietuvos gynybos ir saugumo garantijas. Ši narystė leido Lietuvai tapti dalimi kolektyvinės gynybos sistemos, kuri remiasi principu, kad išpuolis prieš vieną narį yra laikomas išpuoliu prieš visus.
Kartu su Lietuva į NATO 2004 m. kovo 29 d. įstojo dar šešios valstybės – Estija, Latvija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija ir Rumunija. Tai buvo didžiausia NATO plėtra organizacijos istorijoje, žyminti esminį posovietinių valstybių geopolitinį posūkį Vakarų link. Lietuvos kelias į NATO prasidėjo dar 1994 metais, kai šalis prisijungė prie programos „Partnerystė taikai”, o 2002 m. Prahos viršūnių susitikime gavo oficialų pakvietimą tapti aljanso nare.
Aktyvus indėlis į kolektyvinį saugumą
Per šiuos metus Lietuva aktyviai dalyvavo NATO misijose ir operacijose, prisidėdama prie tarptautinio saugumo užtikrinimo. Šalis taip pat nuolat stiprina savo gynybos pajėgumus, investuodama į modernią karinę įrangą ir infrastruktūrą. Lietuva yra įsipareigojusi skirti 2 proc. BVP gynybai, taip prisidėdama prie aljanso stiprinimo.
Nuo 2014 metų, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, Lietuva viršija NATO nustatytą 2% BVP gynybai ribą, o 2023 metais šis rodiklis pasiekė 2,52%. Šalis aktyviai dalyvavo NATO misijose Afganistane (ISAF ir „Resolute Support”), Irake, Kosovo operacijoje (KFOR) bei kitose tarptautinėse misijose. Lietuvos kariai šiuo metu dalyvauja NATO priešakinių pajėgų batalione Latvijoje, o Lietuvoje nuo 2017 m. dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas.
2023 m. Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas buvo vienas reikšmingiausių įvykių Lietuvos narystės istorijoje, pademonstravęs šalies gebėjimą organizuoti aukščiausio lygio tarptautinius renginius ir aktyviai dalyvauti formuojant aljanso politiką.
Sprendimų priėmimo galia
Narystė NATO taip pat suteikė Lietuvai galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese, kuris turi įtakos regioniniam ir pasauliniam saugumui. Lietuva aktyviai dalyvauja NATO diskusijose ir iniciatyvose, siekdama užtikrinti, kad aljanso politika atitiktų šiuolaikinius saugumo iššūkius.
Lietuva tapo viena aktyviausių NATO rytinio flango valstybių, nuolat atkreipianti dėmesį į Rusijos keliamą grėsmę. Šalis prisidėjo prie NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro įkūrimo Vilniuje 2012 metais, taip pat aktyviai dalyvauja NATO kibernetinio saugumo iniciatyvose. 2023 m. Vilniaus viršūnių susitikime Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis sėkmingai iškėlė regioninio oro gynybos stiprinimo klausimą.
Žvilgsnis į ateitį: nuo gynybos iki atsparumo
Minint šią sukaktį, Lietuva pabrėžia NATO svarbą ne tik šalies, bet ir viso regiono saugumui. Aljanso solidarumas ir vienybė yra esminiai veiksniai, užtikrinantys taiką ir stabilumą Europoje. Lietuva ir toliau sieks stiprinti savo vaidmenį NATO, prisidėdama prie bendrų saugumo tikslų įgyvendinimo.
Šiandien, kai Rusijos karas Ukrainoje kelia naujus iššūkius Europos saugumui, Lietuvos narystė NATO įgauna dar didesnę reikšmę. Šalis ne tik didina savo gynybos išlaidas (planuojama pasiekti 3% BVP iki 2030 m.), bet ir investuoja į hibridinių grėsmių atpažinimą, visuomenės atsparumą bei strateginės komunikacijos pajėgumus. Šios pastangos rodo, kad per du dešimtmečius Lietuva iš saugumo vartotojos tapo saugumo kūrėja, aktyviai prisidedančia prie NATO transformacijos ir prisitaikymo prie XXI amžiaus grėsmių. Kaip parodė pastarieji metai, kolektyvinis saugumas nėra duotybė – tai nuolatinio darbo, investicijų ir politinės valios reikalaujantis procesas, kuriame Lietuva yra pasirengusi ir toliau atlikti svarbų vaidmenį.