Lietuvoje baigiama teismų reforma, kurios metu beveik perpus sumažės apylinkių teismų rūmų skaičius. Ši reforma siekiama optimizuoti teismų darbą, padidinti jų efektyvumą ir sumažinti administracines išlaidas. Tikimasi, kad sumažinus teismų rūmų skaičių, bus galima geriau paskirstyti teisėjų ir kitų teismo darbuotojų darbo krūvį, taip pat pagerinti teismų paslaugų kokybę gyventojams.
Reformos metu bus sujungti kai kurie teismai, o jų funkcijos bus perduotos kitiems, didesniems teismams. Tai leis sutelkti daugiau resursų vienoje vietoje ir užtikrinti greitesnį bylų nagrinėjimą. Be to, planuojama investuoti į teismų infrastruktūrą ir technologijas, siekiant modernizuoti teismų darbą ir padaryti jį patogesnį tiek teisėjams, tiek visuomenei. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip elektroninės bylos ir nuotoliniai teismo posėdžiai, taps svarbia reformos dalimi, siekiant sumažinti fizinį atstumą tarp teismo ir piliečių.
Nors reforma sulaukė įvairių nuomonių, jos šalininkai teigia, kad tai būtinas žingsnis siekiant užtikrinti teisingumo sistemos efektyvumą ir prieinamumą. Kritikai, savo ruožtu, baiminasi, kad mažesniuose miestuose gyvenantiems žmonėms gali tapti sunkiau pasiekti teismų paslaugas, tačiau reformos rengėjai tikina, kad bus užtikrintas tinkamas paslaugų prieinamumas visoje šalyje. Siekiant išspręsti šią problemą, planuojama įdiegti mobilias teismų paslaugas ir plėsti elektroninių paslaugų spektrą.
Reforma yra dalis platesnių pastangų modernizuoti Lietuvos teismų sistemą ir pritaikyti ją prie šiuolaikinių poreikių. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės sukurti efektyvesnę ir skaidresnę teisingumo sistemą, kuri geriau atitiktų visuomenės lūkesčius. Be to, reforma siekia didinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema, užtikrinant didesnį skaidrumą ir atskaitomybę. Tai apima ir teisėjų mokymus, siekiant užtikrinti aukštą profesinę kompetenciją bei etikos standartus.
Ši reforma taip pat yra dalis Europos Sąjungos rekomendacijų, siekiant užtikrinti, kad Lietuvos teismų sistema atitiktų geriausią Europos praktiką. Tai reiškia, kad Lietuva siekia ne tik vidaus, bet ir tarptautinio lygmens teisingumo sistemos standartų, kurie padėtų užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi.