Lietuvos kariuomenė stebi Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad”
Lietuvos kariuomenė pranešė, kad šiuo metu vykstančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad” nėra netikėtos ir yra nuolat stebimos. Kariuomenės atstovai pabrėžė, kad šios pratybos vyksta reguliariai ir yra dalis didesnio masto karinių veiksmų, kuriuos Rusija ir Baltarusija rengia kas kelerius metus. Lietuvos kariuomenė atidžiai seka situaciją ir yra pasirengusi reaguoti į bet kokius galimus iššūkius.
Pratybų mastas ir pobūdis
Pratybų metu vykdomi įvairūs kariniai manevrai, įskaitant oro, jūrų ir sausumos pajėgų veiksmus. Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja su sąjungininkais NATO ir kitomis regiono šalimis, siekdama užtikrinti saugumą ir stabilumą regione. Kariuomenės atstovai taip pat pabrėžė, kad šios pratybos yra gera proga stiprinti bendradarbiavimą su partneriais ir tobulinti savo pačių gynybinius gebėjimus.
Pagal viešai prieinamus duomenis, „Zapad” pratybose dalyvauja apie 50-70 tūkstančių karių, nors oficialūs Rusijos ir Baltarusijos pranešimai nurodo mažesnius skaičius. Pratybos tradiciškai vyksta Baltarusijos teritorijoje ir vakarinėje Rusijos dalyje, įskaitant Kaliningrado sritį, kuri ribojasi su Lietuva.
Šių metų pratybose ypatingas dėmesys skiriamas bepiločių orlaivių panaudojimui, elektroniniam karui ir hibridinėms grėsmėms – elementams, kurie buvo aktyviai naudojami Rusijos kare prieš Ukrainą. Tai rodo, kad Rusija integruoja realios kovos patirtį į savo mokymo programas.
NATO atsakas ir Lietuvos pasiruošimas
Lietuvos gyventojai raginami išlikti ramūs ir pasitikėti šalies gynybos pajėgumais. Kariuomenė užtikrina, kad yra pasirengusi apsaugoti šalies teritoriją ir gyventojus nuo bet kokių grėsmių. Pratybų metu taip pat vykdomi įvairūs mokymai ir pratybos, siekiant pagerinti kariuomenės pasirengimą ir gebėjimą greitai reaguoti į galimas krizes.
NATO atsako į „Zapad” pratybas sustiprintu budrumu. Aljanso narės, įskaitant JAV, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, yra dislokavusios papildomus karius Baltijos šalyse. Lietuvoje Ruklos miestelyje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, kuriam vadovauja Vokietija ir kuriame tarnauja kariai iš 7 skirtingų NATO šalių.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pabrėžė, kad Lietuva nuolat tobulina savo žvalgybos ir stebėjimo pajėgumus. „Mūsų žvalgybos tarnybos dirba 24/7 režimu, užtikrindamos, kad bet kokie neįprasti judesiai būtų pastebėti ir į juos būtų reaguojama”, – teigė kariuomenės vadas.
Budrumo ir pasitikėjimo pusiausvyra
Nors „Zapad” pratybos kelia tam tikrą nerimą regione, svarbu pabrėžti, kad Lietuva nėra viena. NATO 5-asis straipsnis užtikrina kolektyvinę gynybą, o Lietuvos narystė Aljanse yra stipriausias saugumo garantas.
Kariuomenės atstovas pulkininkas Gintautas Ciunis paaiškino, kad tokios pratybos kaip „Zapad” yra standartinė karinė praktika, tačiau jų mastas ir scenarijai reikalauja ypatingo dėmesio. „Mes nesame naivūs – stebime ir analizuojame, bet taip pat nenorime sukelti nereikalingos panikos. Mūsų šalies gynyba yra stipresnė nei bet kada anksčiau, ir mes esame pasiruošę bet kokiems scenarijams”, – sakė jis.
Lietuvos kariuomenė taip pat intensyviai ruošiasi nacionalinėms pratyboms „Geležinis Vilkas”, kurios vyks vėliau šiais metais ir kuriose dalyvaus visų NATO sąjungininkų kariai. Šios pratybos bus dar vienas žingsnis stiprinant Lietuvos gynybinį pasirengimą ir sąveiką su sąjungininkais.
Tarp realybės ir propagandos: ko iš tiesų siekia „Zapad”
Stebint „Zapad” pratybas, svarbu atskirti karinius veiksmus nuo informacinio karo elementų. Rusija dažnai naudoja tokias pratybas ne tik kariniams tikslams, bet ir kaip psichologinio spaudimo įrankį. Tačiau Lietuvos ir NATO žvalgybos tarnybos turi pakankamai patirties atskirti realias grėsmes nuo propagandinių triukų.
Nepaisant įtampos, kurią kelia šios pratybos, Lietuva išlieka budri, bet rami. Mūsų šalies saugumas remiasi ne tik kariniu pasirengimu, bet ir glaudžiu tarptautiniu bendradarbiavimu, visuomenės atsparumu ir aiškiu supratimu, kad geriausias atsakas į bauginimą yra vienybė ir pasitikėjimas savo jėgomis. Kol Rusija ir Baltarusija demonstruoja savo karinę galią, Lietuva ir jos sąjungininkai tyliai, bet užtikrintai stiprina savo gynybos skydą – ne grasinimui, o taikai užtikrinti.