Dvidešimt vieneri metai po istorinio žingsnio: Lietuva NATO aljanse
Lietuvos vadovai sveikina šalies gyventojus su 21-osiomis narystės NATO metinėmis, pabrėždami, kad tai yra milžiniškas pasiekimas. Ši narystė užtikrina Lietuvos saugumą ir stabilumą, o taip pat stiprina šalies pozicijas tarptautinėje arenoje. Vadovai pabrėžia, kad NATO narystė yra ne tik saugumo garantija, bet ir įsipareigojimas prisidėti prie bendrų Aljanso tikslų ir vertybių. Jie dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie šio svarbaus žingsnio, ir ragina toliau stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais. Ši diena yra proga prisiminti ir įvertinti visus, kurie dirbo ir dirba dėl Lietuvos saugumo ir gerovės.
Istorinė kelionė į NATO
Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija – oficialiai tapo NATO narėmis 2004 m. kovo 29 d., kai buvo užbaigtas ilgas ir sudėtingas integracijos procesas. Šis įvykis žymėjo reikšmingą posūkį Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Kelias į NATO prasidėjo dar 1994 metais, kai Lietuva prisijungė prie programos „Partnerystė taikai”. Vėliau, 1997 m. Madrido viršūnių susitikime, Lietuva buvo paminėta kaip potenciali kandidatė į NATO. 2002 m. Prahos viršūnių susitikime Lietuva gavo oficialų pakvietimą pradėti stojimo derybas, o 2003 m. kovo 26 d. buvo pasirašytas protokolas dėl Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties.
Lietuvos indėlis į Aljansą
Per dvi narystės dekadas Lietuva įrodė esanti patikima sąjungininkė, aktyviai dalyvaujanti NATO misijose ir operacijose. Lietuvos kariai tarnavo Afganistane, Irake, Kosove ir kitose tarptautinėse misijose.
Nuo 2018 metų Lietuva pasiekė NATO nustatytą tikslą skirti gynybai 2% BVP, o 2023 metais šis rodiklis viršijo 2,5%. Šiuo metu Lietuva yra tarp valstybių, skiriančių didžiausią BVP dalį gynybai visame Aljanse.
Vilniuje įsikūręs NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras, o Lietuvos kariuomenė aktyviai dalyvauja NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame šalyje nuo 2017 metų po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
NATO reikšmė šiandieninėje geopolitinėje situacijoje
Rusijos agresija prieš Ukrainą dar labiau išryškino NATO svarbą Lietuvos ir viso regiono saugumui. Po 2022 m. vasario 24 d. pradėto plataus masto karo, NATO sustiprino savo rytinį flangą, įskaitant ir Lietuvą.
2023 m. Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo priimti svarbūs sprendimai dėl Aljanso gynybos planų atnaujinimo ir paramos Ukrainai. Lietuva šiame kontekste tapo viena iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų, skirdama reikšmingą karinę ir humanitarinę pagalbą.
Prezidentas Gitanas Nausėda, minėdamas šią sukaktį, pabrėžė: „NATO narystė – tai ne tik saugumo garantija, bet ir mūsų laisvės bei nepriklausomybės patvirtinimas. Šiandien, kai Europoje vėl siaučia karas, matome, kokį teisingą sprendimą priėmėme prieš 21 metus.”
Žvelgiant į ateitį: nauji iššūkiai ir galimybės
Minint 21-ąsias narystės NATO metines, Lietuva susiduria su naujais saugumo iššūkiais – nuo kibernetinių grėsmių iki hibridinio karo apraiškų. Šalies gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentuoja būtinybę toliau modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir didinti jos pajėgumus.
Lietuvos karinis bendradarbiavimas su strateginiais partneriais, ypač JAV ir Vokietija, kuri vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje, tampa vis glaudesnis. Planuojama, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje bus dislokuota nuolatinė Vokietijos brigada, kas dar labiau sustiprins NATO atgrasymo potencialą regione.
Narystė NATO taip pat atvėrė Lietuvai naujas galimybes plėtoti gynybos pramonę ir dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į NATO gynybos inovacijų ekosistemą.
Kolektyvinės gynybos pamokos šiandienos pasauliui
Dvidešimt vieneri metai po istorinio prisijungimo prie NATO Lietuva stovi tvirtesnė nei bet kada. Šis laikotarpis parodė, kad mažos valstybės balsas gali būti girdimas, kai jis skamba kartu su sąjungininkais. NATO 5-asis straipsnis, įtvirtinantis kolektyvinės gynybos principą, tapo ne tik Lietuvos saugumo skydu, bet ir mūsų užsienio politikos kompasu.
Tačiau narystė Aljanse nėra tik privilegija – tai nuolatinis darbas ir atsakomybė. Kaip parodė pastarieji įvykiai Ukrainoje, saugumas niekada nėra duotybė. Lietuva išmoko šią pamoką ir šiandien ne tik naudojasi NATO teikiamu saugumu, bet ir aktyviai prisideda prie jo kūrimo.
Žvelgdami į ateitį, galime drąsiai teigti – sprendimas siekti NATO narystės buvo vienas svarbiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tai kelias, kuriuo einant buvo ne tik užtikrintas mūsų saugumas, bet ir įtvirtinta mūsų vieta tarp demokratinių Vakarų valstybių.