Lietuvos Prezidentūra siekia atnaujinti santykius su Kinija
Lietuvos Prezidentūra išreiškė palaikymą diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimui, pabrėždama, kad tai būtų naudinga abiem šalims. Prezidento patarėjai teigia, kad dialogas su Kinija yra svarbus siekiant spręsti tarptautinius iššūkius ir stiprinti ekonominius ryšius. Jie pabrėžia, kad Lietuva yra pasirengusi bendradarbiauti su Kinija, tačiau tai turi būti pagrįsta abipuse pagarba ir tarptautinių normų laikymusi.
Prezidentūra taip pat pažymi, kad Lietuva siekia išlaikyti subalansuotą užsienio politiką, kuri leistų plėtoti santykius su įvairiomis pasaulio šalimis. Šiuo metu Lietuva ir Kinija susiduria su tam tikrais iššūkiais savo santykiuose, tačiau abi šalys yra suinteresuotos rasti bendrus sprendimus ir atnaujinti bendradarbiavimą.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Lietuvos ir Kinijos santykiai patyrė rimtą krizę 2021 metais, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje su pavadinimu, kuriame minimas „Taivanas”, o ne „Taipėjus”. Šis sprendimas sukėlė griežtą Pekino reakciją – Kinija atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus ir sumažino diplomatinius santykius su Lietuva iki chargé d’affaires lygio.
Kinija taip pat ėmėsi ekonominio spaudimo priemonių, apribodama prekybą su Lietuva ir blokuodama lietuviškų prekių importą. Dėl to Lietuvos eksportas į Kiniją 2022 metais sumažėjo beveik 80% lyginant su ankstesniais metais.
Pastaraisiais mėnesiais pastebimi ženklai, kad abi šalys ieško būdų sumažinti įtampą. Neoficialiais duomenimis, Lietuvos diplomatai jau surengė keletą susitikimų su Kinijos atstovais Briuselyje ir kitose Europos sostinėse.
Ekonominės perspektyvos
Ekspertai teigia, kad diplomatinių santykių atnaujinimas galėtų atverti naujas galimybes Lietuvos verslui Kinijoje, taip pat prisidėti prie kultūrinių ir akademinių mainų. Vis dėlto, jie pabrėžia, kad svarbu išlaikyti aiškią poziciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos principų, kurie yra esminiai Lietuvos užsienio politikos elementai.
Prieš krizę Kinija buvo 12-ta didžiausia Lietuvos eksporto rinka, o metinė dvišalė prekyba siekė beveik 1,5 mlrd. eurų. Lietuvos verslo atstovai, ypač maisto produktų, lazerių technologijų ir medienos pramonės sektoriai, ne kartą išreiškė viltį, kad santykiai su Kinija bus normalizuoti.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimantas Stankevičius yra pažymėjęs, kad „negalime ignoruoti tokios didžiulės rinkos kaip Kinija, ypač kai kalbame apie Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas”.
Tarptautinis kontekstas
Santykių su Kinija atnaujinimas vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste. Europos Sąjunga siekia subalansuoto požiūrio į Kiniją, apibūdindama ją kaip partnerį, konkurentą ir sisteminį varžovą vienu metu.
Lietuva, kaip NATO ir ES narė, turi derinti savo užsienio politiką su sąjungininkais, tačiau kartu išlaikyti savarankiškumą priimant sprendimus. Šiuo metu Lietuva stiprina ryšius su Indijos-Ramiojo vandenyno regiono demokratijomis, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją ir Australiją.
Tarp pragmatizmo ir vertybių: kelias į priekį
Prezidentūra tikisi, kad artimiausiu metu bus imtasi konkrečių žingsnių, siekiant atkurti pasitikėjimą ir stiprinti bendradarbiavimą su Kinija, tuo pačiu išlaikant tvirtą poziciją dėl pagrindinių vertybių ir principų.
Santykių su Kinija atnaujinimas atspindi platesnę Lietuvos užsienio politikos dilemą – kaip suderinti ekonominius interesus su vertybiniais įsipareigojimais. Šioje pusiausvyroje Lietuva turi rasti savo kelią, kuris leistų išnaudoti ekonomines galimybes, neprarandant savo tapatybės ir principų. Kaip parodė pastarųjų metų patirtis, diplomatija su didžiosiomis valstybėmis reikalauja ne tik drąsos, bet ir išminties – žinoti, kada kalbėti garsiai ir kada klausytis tyliai.