VSAT siekia modernizuoti sienos apsaugą dronais, laukia ES paramos
Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) planuoja įsigyti dronus, kurie padėtų stebėti ir saugoti valstybės sieną. Tačiau šiam projektui įgyvendinti reikalinga Europos Sąjungos parama. Pasak VSAT vado Rustamo Liubajevo, jei ES parama nebus gauta, bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių.
Liubajevas pabrėžė, kad dronai yra būtini siekiant užtikrinti efektyvesnę sienos kontrolę, ypač atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusią migracijos srautų riziką. Dronai leistų greičiau ir tiksliau reaguoti į galimus pažeidimus, taip pat padėtų sumažinti žmogiškųjų išteklių poreikį.
Šiuo metu VSAT jau naudoja keletą dronų, tačiau jų skaičius yra nepakankamas, kad būtų galima efektyviai stebėti visą Lietuvos sieną. Todėl planuojama įsigyti daugiau šių įrenginių, kurie būtų aprūpinti moderniausiomis technologijomis.
Liubajevas taip pat pažymėjo, kad be ES paramos, finansavimo galimybių gali būti ieškoma ir iš kitų šaltinių, tokių kaip nacionalinis biudžetas ar tarptautiniai partneriai. Jis išreiškė viltį, kad projektas bus sėkmingai įgyvendintas, nes tai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti Lietuvos ir visos ES saugumą.
Dronų technologijos ir jų reikšmė sienos apsaugai
VSAT planuoja įsigyti termovizinėmis kameromis aprūpintus dronus, kurie galėtų veikti tiek dienos, tiek nakties metu. Šiuolaikiniai sienos apsaugai skirti dronai gali skraidyti iki 8 valandų ir pasiekti net 150 km/h greitį, o jų kameros fiksuoja vaizdus iš kelių kilometrų aukščio.
Pasak ekspertų, tokia įranga ypač aktuali Lietuvai, turinčiai beveik 1070 km išorinės ES sienos, iš kurių 679 km – su Baltarusija. Nuo 2021 m. prasidėjusios hibridinės atakos, kai Baltarusijos režimas pradėjo organizuoti nelegalių migrantų gabenimą prie ES sienų, VSAT pareigūnai jau užfiksavo virš 20 tūkstančių bandymų neteisėtai kirsti sieną.
„Dronai mums leistų padengti daug didesnius plotus su mažesnėmis pajėgomis. Vienas dronas gali pakeisti kelias mobilias patrulių grupes,” – teigė VSAT Aviacijos valdybos viršininkas.
Kaimyninių šalių patirtis
Lenkijos pasienio tarnyba jau nuo 2022 m. aktyviai naudoja dronus sienos su Baltarusija stebėjimui. Jie investavo virš 30 mln. eurų į šią technologiją ir, pasak jų atstovų, tai padėjo sumažinti neteisėtų sienos kirtimų skaičių beveik 40%.
Latvija ir Estija taip pat modernizuoja savo sienos apsaugos sistemas. Latvija 2023 m. gavo 25 mln. eurų ES finansavimą sienos stebėjimo sistemoms, įskaitant dronus, o Estija jau naudoja autonominius dronus, kurie gali patys atpažinti galimus pažeidėjus ir perduoti informaciją kontrolės centrams.
Ateities perspektyvos: dangus be sienų
Dronų įsigijimas – tik dalis platesnės VSAT modernizacijos strategijos. Technologijų integracija į sienos apsaugą tampa būtinybe, o ne prabanga šiuolaikiniame pasaulyje. Jei projektas bus sėkmingai įgyvendintas, Lietuva galės efektyviau reaguoti į įvairius iššūkius – nuo nelegalios migracijos iki kontrabandos.
Tačiau technologijos nėra panacėja. Kaip pažymi saugumo ekspertai, dronai yra tik įrankis pareigūnų rankose. Reikalingi ne tik modernūs prietaisai, bet ir apmokyti specialistai, gebantys juos valdyti ir analizuoti surinktus duomenis.
Europos sienos apsaugos agentūra „Frontex” prognozuoja, kad iki 2027 m. dronai taps standartiniu įrankiu visose ES išorinėse sienose. Lietuvai svarbu neatsilikti nuo šių tendencijų – juk saugodami savo sieną, saugome ir visos Europos Sąjungos išorinį perimetrą. Šioje technologijų ir saugumo iššūkių eroje dangus virš mūsų sienų turi būti stebimas taip pat atidžiai, kaip ir žemė po jomis.