Naujosios Akmenės gyventojai kovoja su potvynio padariniais
Po stiprios liūties Naujojoje Akmenėje susidarė nemaloni situacija – gyventojai susidūrė su potvyniais, o jų skambučiai užplūdo vietos valdžios institucijas. Daugelis gyventojų pranešė apie užtvindytus kelius, kiemus ir net namus. Vandens lygis kai kuriose vietose pakilo tiek, kad tapo sunku judėti tiek pėstiesiems, tiek automobiliams.
Kritinė situacija miesto gatvėse
Meteorologijos tarnybos duomenimis, per pastarąsias 48 valandas Naujojoje Akmenėje iškrito beveik 80 mm kritulių, kas viršija vidutinį mėnesinį kritulių kiekį. Labiausiai nukentėjo Ramučių ir Žalgirio mikrorajonai, kur vandens lygis kai kur siekė 40-50 cm. Dėl užtvindytų gatvių buvo laikinai sustabdytas viešojo transporto eismas, o keletas mokyklų ir darželių buvo priversti atšaukti užsiėmimus.
„Niekada nemačiau tokio potvynio per 15 metų gyvenimo šiame mieste,” – pasakojo Ramučių mikrorajono gyventoja Janina Petraitienė. „Vanduo semia mano rūsį, o kiemas virto ežeru. Bandžiau skambinti avarinėms tarnyboms, bet jie sako, kad yra daug skambučių ir tenka laukti eilėje.”
Vietos valdžios atstovai teigia, kad situacija yra žinoma ir jie planuoja imtis veiksmų, siekiant sumažinti potvynių padarinius. Pasak jų, bus atliekami drenažo sistemų patikrinimai ir, jei reikės, bus imtasi jų atnaujinimo darbų. Taip pat svarstoma galimybė įrengti papildomas vandens nutekėjimo sistemas, kurios padėtų efektyviau valdyti didelius kritulių kiekius.
Savivaldybės reakcija ir planuojami veiksmai
Naujosios Akmenės savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Balčiūnas sukvietė skubų ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Savivaldybė jau mobilizavo visas turimas pajėgas – pasitelkta 12 vandens siurblių, dirba 8 specialiosios technikos vienetai ir 35 darbuotojai.
„Suprantame gyventojų nerimą ir užtikriname, kad darome viską, ką galime. Esame pateikę paraišką Aplinkos ministerijai dėl 1,2 milijono eurų finansavimo lietaus nuotekų sistemai atnaujinti dar praėjusiais metais, tačiau sprendimo vis dar laukiame,” – komentavo M. Balčiūnas.
Savivaldybė taip pat kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą dėl papildomos pagalbos. Iš Šiaulių apskrities jau atvyko trys specialiosios paskirties automobiliai su galingais vandens siurbliais.
Gyventojai tikisi, kad valdžios institucijos greitai reaguos į susidariusią situaciją ir imsis reikiamų priemonių, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų. Tuo tarpu jie stengiasi patys spręsti potvynio padarinius, naudodami smėlio maišus ir kitus laikinuosius sprendimus, kad apsaugotų savo turtą.
Bendruomenės solidarumas vandens apsuptyje
Nepaisant sudėtingos situacijos, Naujosios Akmenės gyventojai demonstruoja pavydėtiną solidarumą. Vietos verslininkas Petras Kazlauskas nemokamai dalina smėlio maišus nukentėjusiems, o savanorių grupė „Akmenė padeda” organizuoja pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.
„Matau, kaip kaimynai padeda vieni kitiems – kas siurblį skolina, kas maisto atneša tiems, kurie negali išeiti iš namų. Tokiomis akimirkomis ir pasimato tikroji bendruomenė,” – pasidalijo įspūdžiais Žalgirio mikrorajono gyventojas Antanas Rimkus.
Klimato kaitos ekspertai įspėja, kad ekstremalūs oro reiškiniai Lietuvoje taps vis dažnesni, todėl savivaldybės turi iš anksto ruoštis ir investuoti į infrastruktūros atsparumą. Šis potvynis Naujojoje Akmenėje – ryškus priminimas, kad senėjančios lietaus nuotekų sistemos nebeatitinka šiuolaikinių iššūkių.
Kai dangus prakiūra: pamokos ateičiai
Naujosios Akmenės potvynis atskleidė ne tik infrastruktūros spragas, bet ir parodė bendruomenės gebėjimą susitelkti sunkiu metu. Nors gyventojai piktinasi dėl ilgus metus atidėliotų investicijų į lietaus nuotekų sistemas, jie demonstruoja išradingumą ir kantrybę tvarkydamiesi su stichijos padariniais.
Savivaldybė žada, kad artimiausiu metu bus parengtas išsamus veiksmų planas, kaip modernizuoti miesto drenažo sistemą. Tačiau visiems aišku – kol tas planas virs realiais darbais, gyventojai turės būti pasiruošę savarankiškai kovoti su gamtos stichijomis. Šis potvynis tapo skaudžia, bet naudinga pamoka – tiek valdžiai, tiek patiems gyventojams, kad klimato kaitos akivaizdoje reikia ne tik reaguoti į problemas, bet ir užbėgti joms už akių.