Ketvirtoji krašto apsaugos viceministrė: Gintarė Maskaliovienė stiprins gynybos sektorių
Gintarė Maskaliovienė buvo paskirta ketvirtąja krašto apsaugos viceministre. Ji prisijungė prie krašto apsaugos ministro komandos, kurioje jau dirba trys viceministrai. Maskaliovienė anksčiau dirbo įvairiose valstybės tarnybos pozicijose, įskaitant darbą Finansų ministerijoje. Jos paskyrimas į šias pareigas yra dalis pastangų stiprinti krašto apsaugos sektorių ir užtikrinti efektyvų jo valdymą.
Naujoji viceministrė bus atsakinga už tam tikras sritis, susijusias su krašto apsaugos politika ir administravimu. Šis paskyrimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad krašto apsaugos ministerija veiktų sklandžiai ir efektyviai, atsižvelgiant į dabartinius saugumo iššūkius.
Profesinė patirtis ir kompetencijos
Gintarė Maskaliovienė turi solidžią patirtį viešojo administravimo srityje. Prieš paskyrimą į KAM, ji ėjo Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktorės pareigas, kur koordinavo ES lėšų panaudojimą ir strateginių projektų įgyvendinimą. Ji taip pat dirbo ES lėšų valdymo ir kontrolės sistemų srityje, kur įgijo vertingos patirties finansų valdymo ir kontrolės mechanizmų srityje.
Maskaliovienė yra baigusi Vilniaus universitetą, kur įgijo ekonomikos magistro laipsnį. Jos akademinis išsilavinimas ir praktinė patirtis finansų srityje bus ypač vertinga krašto apsaugos sistemoje, ypač dirbant su gynybos biudžeto planavimu ir efektyviu lėšų paskirstymu.
Naujos atsakomybės sritys
Kaip ketvirtoji viceministrė, Maskaliovienė kuruos finansų ir biudžeto formavimo klausimus, taip pat bus atsakinga už viešuosius pirkimus gynybos srityje. Ši sritis tapo ypač aktuali Lietuvai didinant gynybos finansavimą iki 3% BVP, siekiant sustiprinti šalies gynybos pajėgumus reagujant į geopolitinius iššūkius regione.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, pristatydamas naująją viceministrę, pabrėžė, kad Maskaliovienės patirtis padės užtikrinti skaidrų ir efektyvų gynybos biudžeto panaudojimą, ypač įgyvendinant stambius infrastruktūros ir ginkluotės įsigijimo projektus.
Ministerijos struktūros pokyčiai
Ketvirtosios viceministrės pozicijos įsteigimas atspindi išaugusį krašto apsaugos sektoriaus vaidmenį Lietuvos politikoje. Šiuo metu ministerijoje, be naujai paskirtos G. Maskaliovienės, viceministrų pareigas eina Žilvinas Tomkus, atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą, Greta Monika Tučkutė, kuruojanti personalo ir infrastruktūros klausimus, bei Egidijus Papečkys, atsakingas už gynybos politiką.
Ministerijos komandos plėtra vyksta kontekste, kai Lietuva aktyviai stiprina savo gynybos pajėgumus, didina karių skaičių, modernizuoja ginkluotę ir gilina bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais.
Gynybos prioritetai besikeičiančiame pasaulyje
Maskaliovienės paskyrimas įvyko strategiškai svarbiu laikotarpiu. Rusijos agresija Ukrainoje ir didėjanti įtampa regione verčia Lietuvą ir kitas Baltijos šalis skirti ypatingą dėmesį gynybos stiprinimui. Lietuva įgyvendina ambicingą gynybos modernizavimo programą, kurios biudžetas 2024 metais siekia beveik 2 milijardus eurų.
Efektyvus šių lėšų panaudojimas, skaidrūs viešieji pirkimai ir strateginis planavimas bus tarp pagrindinių naujosios viceministrės iššūkių. Jos patirtis ES lėšų administravimo srityje bus ypač naudinga siekiant maksimaliai išnaudoti tiek nacionalinio biudžeto, tiek NATO ir ES gynybos fondų teikiamas galimybes.
Nauja era Lietuvos gynyboje
Gintarės Maskaliovienės paskyrimas ketvirtąja viceministre žymi ne tik administracinį pokytį, bet ir naują požiūrį į gynybos sektoriaus valdymą. Finansinės kompetencijos ir strateginio planavimo įgūdžiai tampa vis svarbesni šiuolaikinėje gynybos politikoje, kur technologijų vystymasis ir geopolitiniai pokyčiai reikalauja lankstaus ir efektyvaus išteklių valdymo.
Stiprėjanti Krašto apsaugos ministerijos komanda atspindi platesnę tendenciją Lietuvos valstybės valdyme – siekį pritraukti profesionalus su įvairia patirtimi į strategiškai svarbias sritis. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad Lietuva ne tik reaguotų į esamus saugumo iššūkius, bet ir proaktyviai formuotų savo gynybos pajėgumus, užtikrindama šalies saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.