Rusijos hibridinio karo taktika Lietuvoje: pavojai ir gynybos priemonės
Rusija Lietuvoje taiko Ukrainoje išmėgintą taktiką, o tai kelia rimtų susirūpinimų. Ekspertai perspėja, kad šis metodas gali turėti neigiamų pasekmių šalies saugumui ir stabilumui. Taktika apima informacinius karus, dezinformacijos skleidimą ir bandymus daryti įtaką visuomenės nuomonei. Tai yra dalis platesnės strategijos, kurią Rusija naudoja siekdama sustiprinti savo įtaką regione ir destabilizuoti kaimynines šalis.
Hibridinio karo apraiškos
Remiantis Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) metinėmis ataskaitomis, Rusija nuosekliai stiprina savo hibridinio karo priemones Baltijos regione. Šios priemonės apima ne tik dezinformacijos kampanijas, bet ir kibernetinius išpuolius prieš strateginę infrastruktūrą, bandymus verbuoti įtakos agentus ir kurti įtakos tinklus.
2022-2023 metais Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 5000 atvejų, kai buvo platinamas Kremliaus naratyvas apie tariamai rusofobišką Lietuvos politiką. NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro Rygoje duomenimis, Baltijos šalyse veikia mažiausiai 39 Rusijos finansuojami ar koordinuojami dezinformacijos kanalai socialiniuose tinkluose.
Ukrainos patirties pamokos
Ukrainos patirtis rodo, kad prieš karinę agresiją Rusija metų metus vykdė sistemingą informacinę kampaniją, kurios tikslas – susilpninti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir sukurti vidaus konfliktų židinus.
Dr. Nerijus Maliukevičius, Vilniaus universiteto politologas, pabrėžia: „Rusijos informacinės operacijos Lietuvoje atkartoja Ukrainoje matytą scenarijų – pradedama nuo istorinių naratyvų perrašymo, tęsiama etninių įtampų kurstymu ir baigiama bandymais paveikti rinkimų rezultatus ar politinius sprendimus.”
Technologijų vaidmuo
Naujausios technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, suteikia Rusijai galingų įrankių dezinformacijai kurti ir platinti. 2023 m. pabaigoje Lietuvos kibernetinio saugumo centras užfiksavo atvejus, kai sintetiniai, dirbtinio intelekto sukurti vaizdo įrašai buvo naudojami siekiant diskredituoti Lietuvos politikus.
Kibernetiniai išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą taip pat tapo dažnesni. 2023 m. Lietuvos energetikos sektoriaus įmonės patyrė 27% daugiau kibernetinių atakų nei 2022 m., daugelis jų siejamos su Rusijos kibernetinėmis grupuotėmis.
Lietuvos atsako priemonės
Lietuvos valdžios institucijos ir saugumo tarnybos yra budrios ir imasi priemonių, kad užkirstų kelią galimoms grėsmėms. Visuomenė taip pat raginama būti atsargi ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją, kad būtų išvengta manipuliacijų ir klaidinimo.
Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. priėmė Informacinio saugumo stiprinimo įstatymą, kuris numato papildomas priemones kovai su dezinformacija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į mokyklų programas įtraukė medijų raštingumo modulius, skirtus ugdyti jaunimo kritinį mąstymą.
NATO atstovybė Vilniuje bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, organizuodama hibridinių grėsmių pratybas. 2023 m. rugsėjį vykusiose pratybose „Baltic Shield” dalyvavo daugiau nei 200 specialistų iš įvairių sričių, treniruodamiesi atpažinti ir neutralizuoti informacines atakas.
Pilietinės visuomenės vaidmuo
Kovoje su dezinformacija ypatingą vaidmenį atlieka pilietinės visuomenės organizacijos. Iniciatyvos kaip „Demaskuok.lt” ir „Debunk.eu” aktyviai analizuoja informacinę erdvę ir viešina dezinformacijos atvejus.
Vilniaus politikos analizės instituto duomenimis, pilietinės iniciatyvos padeda aptikti iki 78% dezinformacijos atvejų, kurie kitaip galėtų likti nepastebėti oficialių institucijų.
Informacinis atsparumas – mūsų kolektyvinė gynyba
Rusijos hibridinio karo taktika Lietuvoje nėra vien tik saugumo tarnybų rūpestis – tai visos visuomenės iššūkis. Kiekvienas pilietis, kritiškai vertindamas informaciją ir atpažindamas manipuliacijos požymius, tampa informacinės gynybos dalimi.
Kaip pažymi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovas pulkininkas Gintaras Koryzna: „Informaciniame kare pergalė pasiekiama ne blokuojant priešišką turinį, o ugdant visuomenės atsparumą dezinformacijai. Kritiškas mąstymas yra galingesnis už bet kokią cenzūrą.”
Hibridinio karo akivaizdoje Lietuva demonstruoja gebėjimą prisitaikyti ir mokytis iš Ukrainos patirties. Tačiau kova už informacinę erdvę išlieka nuolatinė, reikalaujanti budrumo ir pilietinės atsakomybės. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad Rusijos bandymai destabilizuoti mūsų visuomenę liktų bevaisiai.