Europos Sąjungos narystė atvėrė Lietuvai duris į platesnį pasaulį
Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metines, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas pabrėžė, kad per šį laikotarpį šalis pasiekė daug ir turi potencialo pasiekti dar daugiau. Jis akcentavo, kad narystė ES suteikė Lietuvai galimybę stiprinti savo ekonomiką, gerinti infrastruktūrą ir didinti gyventojų gerovę.
Paluckas taip pat pažymėjo, kad ES narystė padėjo Lietuvai tapti stipresne tarptautinėje arenoje, užtikrinti saugumą ir prisidėti prie bendrų Europos vertybių puoselėjimo. Jis ragino toliau aktyviai dalyvauti ES veikloje ir siekti dar didesnių tikslų, pasinaudojant visomis narystės teikiamomis galimybėmis.
Ekonominė transformacija
Nuo įstojimo į ES 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvos ekonomika patyrė esminę transformaciją. Per šį laikotarpį šalies BVP vienam gyventojui išaugo nuo maždaug 50% ES vidurkio iki beveik 80% šiandien. ES struktūriniai fondai, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 20 mlrd. eurų, tapo pagrindiniu investicijų į šalies infrastruktūrą, verslą ir inovacijas šaltiniu.
„Reikia pripažinti, kad be ES paramos, daugelis strateginių projektų būtų likę tik popieriuje,” – teigė Paluckas, primindamas apie tokius projektus kaip Rail Baltica, Vilniaus vakarinis aplinkkelis ar atsinaujinančios energetikos plėtra.
Saugumo garantijos
Narystė ES, kartu su naryste NATO, tapo kertiniu Lietuvos saugumo garantu, ypač paaštrėjus geopolitinei situacijai regione po Rusijos agresijos Ukrainoje. ES solidarumo principas ir bendras požiūris į išorės grėsmes suteikė Lietuvai papildomą apsaugos sluoksnį.
Paluckas pabrėžė, kad būtent ES platforma leido Lietuvai tapti vienu aktyviausių Ukrainos rėmėjų ir advokatu tarptautinėje arenoje. „Mūsų balsas tapo girdimas visoje Europoje, o tai būtų neįsivaizduojama prieš 20 metų,” – sakė jis.
Iššūkiai ir galimybės
Nepaisant akivaizdžios pažangos, Lietuva vis dar susiduria su nemažais iššūkiais. Demografinė krizė, regioniniai skirtumai ir atsilikimas inovacijų srityje išlieka opūs klausimai. 2021 m. Eurostat duomenimis, Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), skirdama tik 1,2% BVP, kai ES vidurkis siekia 2,3%.
Tačiau naujos ES iniciatyvos, tokios kaip Žaliasis kursas ir Skaitmeninė transformacija, atveria naujas galimybes. „Lietuva turi unikalią progą peršokti kelis technologinės raidos etapus ir tapti regiono lydere žaliosios energetikos bei skaitmeninių technologijų srityse,” – teigė Paluckas.
Piliečių Europa
Kalbėdamas apie ES ateitį, Paluckas pabrėžė, kad svarbu ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir piliečių įsitraukimas. „ES negali būti tik biurokratų projektas. Ji turi tapti piliečių Europa, kur kiekvienas jaustųsi išgirstas ir atstovaujamas,” – sakė jis.
Eurobarometro duomenimis, 72% lietuvių pasitiki ES – tai vienas aukščiausių rodiklių tarp visų valstybių narių. Tačiau rinkimuose į Europos Parlamentą Lietuvos rinkėjų aktyvumas išlieka žemas – vos 53,8% per 2019 m. rinkimus.
Dvidešimtmečio pamokos: žvelgiant į ateitį
Dvidešimt metų ES narystės parodė, kad Lietuva gali būti ne tik paramos gavėja, bet ir aktyvi bendros Europos politikos formuotoja. Nuo pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. iki aktyvaus dalyvavimo formuojant ES politiką Rytų partnerystės šalių atžvilgiu, Lietuva įrodė, kad ir maža valstybė gali turėti didelį balsą.
Paluckas ragino žiūrėti į ateitį su ambicijomis: „Esame ne tik ES nariai, bet ir jos kūrėjai. Turime ne tik prašyti, bet ir siūlyti, ne tik sekti, bet ir vesti.”
Galbūt didžiausia šio dvidešimtmečio pamoka – kad Europa nėra kažkas svetimo ar išorinio. Ji yra tai, ką mes patys kuriame kasdien savo sprendimais, dalyvavimu ir įsitraukimu. Ir nors kelias nebuvo ir nebus lengvas, jis veda į bendrą ateitį, kurioje Lietuva jau įsitvirtino kaip neatsiejama visos Europos dalis – su savo unikaliu balsu, patirtimi ir ambicijomis.