Lietuvos Vyriausybė planuoja naujo karinio poligono statybą
Lietuvos Vyriausybė artimiausiais mėnesiais planuoja priimti sprendimus dėl naujo karinio poligono, skirto brigados dydžio kariniams vienetams, įkūrimo. Premjeras teigia, kad šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos su įvairiomis suinteresuotomis šalimis, siekiant rasti geriausią sprendimą tiek nacionalinio saugumo, tiek aplinkosaugos ir vietos bendruomenių interesų atžvilgiu.
Naujo poligono poreikis iškilo dėl didėjančių Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratybų poreikių, kurie reikalauja didesnių ir geriau pritaikytų mokymo erdvių. Šiuo metu svarstomos kelios galimos vietos, tačiau galutiniai sprendimai dar nepriimti.
Kodėl reikalingas naujas poligonas?
Šiuo metu Lietuvoje veikia keli kariniai poligonai, tačiau didžiausias jų – Pabradės poligonas – nebepajėgus aptarnauti visų NATO priešakinių pajėgų (eFP) ir Lietuvos kariuomenės poreikių. Pabradės poligonas, užimantis apie 13 tūkst. hektarų, tapo per ankštas dėl padidėjusio NATO karių skaičiaus Lietuvoje ir planuojamo Vokietijos brigados dislokavimo.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, naujas poligonas turėtų būti mažiausiai 20 tūkst. hektarų ploto, kad galėtų talpinti brigados dydžio pratybas su sunkiąja karine technika. Tokio dydžio poligonas leistų vykdyti plataus masto karines pratybas, įskaitant šaudymus iš sunkiosios artilerijos ir tankų manevrus.
Galimos vietos ir vietos gyventojų reakcija
Tarp svarstomų vietų minimos teritorijos Anykščių, Švenčionių ir Kaišiadorių rajonuose. Kiekviena iš šių vietovių turi savo privalumų ir trūkumų infrastruktūros, aplinkosaugos ir demografiniu požiūriu.
Kaip ir tikėtasi, potencialių vietovių gyventojai išreiškė susirūpinimą dėl galimo triukšmo, aplinkos taršos ir žemės nusavinimo. Anykščių rajono savivaldybėje jau įvyko keli vietos bendruomenės susitikimai su Krašto apsaugos ministerijos atstovais, kur gyventojai išreiškė nerimą dėl galimo turizmo sektoriaus, kuris yra vienas pagrindinių rajono pajamų šaltinių, sutrikdymo.
„Mes suprantame nacionalinio saugumo svarbą, tačiau turime užtikrinti, kad šis projektas nepakirstų vietinių bendruomenių ekonominių perspektyvų ir gyvenimo kokybės,” – teigė vienas iš Anykščių rajono seniūnų.
Ekonominė nauda regionui
Vyriausybė pabrėžia, kad sprendimų priėmimo procese bus atsižvelgiama į visus suinteresuotus asmenis, įskaitant vietos gyventojus, aplinkosaugos organizacijas ir kitus partnerius. Tikimasi, kad naujasis poligonas ne tik sustiprins šalies gynybinius pajėgumus, bet ir prisidės prie regiono ekonomikos, sukuriant naujas darbo vietas ir pritraukiant investicijas.
Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, naujo poligono statyba ir eksploatacija galėtų sukurti apie 500-700 nuolatinių darbo vietų tiesiogiai susijusių su poligono veikla. Dar daugiau darbo vietų būtų sukurta aptarnaujančiame sektoriuje – maitinimo, apgyvendinimo, transporto ir kitose srityse.
Latvijos pavyzdys rodo, kad Ādažių karinio poligono plėtra atnešė reikšmingą ekonominę naudą regionui, padidindama vietinių verslų apyvartą ir sumažindama nedarbo lygį.
NATO sąjungininkų vaidmuo
Naujojo poligono statybai tikimasi sulaukti ir NATO sąjungininkų finansinės paramos. Vokietija, kurios brigada bus dislokuota Lietuvoje, jau išreiškė pasirengimą prisidėti prie infrastruktūros plėtros.
JAV Europos pajėgų vadas generolas Christopheris Cavoli neseniai lankydamasis Vilniuje pabrėžė tinkamos mokymo infrastruktūros svarbą: „Norint užtikrinti efektyvų atgrasymo potencialą, būtina turėti adekvačias mokymo erdves, kuriose kariai galėtų treniruotis realiomis sąlygomis.”
Žvilgsnis į ateitį: saugumas per bendradarbiavimą
Premjeras pažymi, kad sprendimai bus priimti per artimiausius porą mėnesių, o jų įgyvendinimas bus vykdomas atsižvelgiant į visus teisės aktus ir procedūras. Vyriausybė siekia užtikrinti, kad naujasis poligonas atitiktų aukščiausius standartus ir būtų naudingas tiek kariuomenei, tiek visuomenei.
Naujojo poligono projektas simbolizuoja platesnį Lietuvos saugumo politikos pokytį – nuo teorinio pasirengimo prie praktinio gynybos pajėgumų stiprinimo. Šiame kontekste ypač svarbu rasti balansą tarp karinių poreikių ir civilinės visuomenės interesų. Tik per dialogą ir bendradarbiavimą galima pasiekti sprendimą, kuris sustiprintų Lietuvos saugumą, kartu išsaugant tai, ką vertiname – mūsų gamtą, bendruomenes ir gyvenimo būdą. Galiausiai, tikrasis saugumas kyla ne tik iš karinių pajėgumų, bet ir iš visuomenės vienybės bei pasitikėjimo valstybės institucijomis.