Lietuvos Vyriausybė svarsto sienos uždarymo galimybę naujame migracijos pakete
Lietuvos Vyriausybė svarsto galimybę įtraukti sienos uždarymą į naują migracijos paketą, siekiant efektyviau valdyti migracijos srautus. Vidaus reikalų ministras teigia, kad šis žingsnis būtų dalis platesnių priemonių, skirtų užtikrinti šalies saugumą ir stabilumą.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl konkrečių priemonių, kurios galėtų būti įgyvendintos, siekiant sustiprinti sienos kontrolę ir užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Ministras pabrėžė, kad svarbu rasti balansą tarp humanitarinių įsipareigojimų ir nacionalinio saugumo interesų.
Hibridinio karo kontekstas
Nuo 2021 m. vasaros, kai Baltarusijos režimas pradėjo organizuoti nelegalių migrantų srautus į Lietuvą, šalis susidūrė su precedento neturinčiu hibridinio karo iššūkiu. Per pirmąjį šios krizės pusmetį į Lietuvą bandė patekti daugiau nei 4000 migrantų, daugiausia iš Irako, Sirijos ir Afrikos šalių.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, 2023 metais buvo užfiksuota virš 3000 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną, o 2024 m. pirmąjį ketvirtį – jau daugiau nei 800 atvejų. Tai rodo, kad problema išlieka aktuali, nepaisant jau įgyvendintų apsaugos priemonių.
Planuojamos priemonės ir teisiniai aspektai
Naujame migracijos pakete, be sienos uždarymo galimybės, svarstoma įtraukti:
– Papildomą fizinį barjerą probleminėse sienos atkarpose
– Modernių stebėjimo technologijų diegimą
– Greitesnį prieglobsčio prašymų nagrinėjimą
– Glaudesnį bendradarbiavimą su kaimyninėmis ES šalimis
Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad visiško sienos uždarymo įgyvendinimas gali būti sudėtingas teisiniu požiūriu, atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, įskaitant 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir ES teisės aktus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas jau anksčiau yra pasisakęs prieš kai kurias priemones, kurias taikė Lietuva ir kitos ES šalys, susidūrusios su panašiomis hibridinėmis atakomis.
Politinės reakcijos
Siūlomos priemonės sulaukė nevienareikšmių vertinimų politiniame spektre. Valdančiosios koalicijos atstovai daugiausia palaiko griežtesnes priemones, pabrėždami nacionalinio saugumo svarbą.
„Kai kalbame apie hibridinę ataką, turime turėti visas įmanomas priemones jai atremti. Sienos uždarymas – kraštutinė, bet būtina priemonė mūsų arsenale,” – teigia vienas iš valdančiosios daugumos lyderių.
Opozicijos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo ir siūlo ieškoti labiau subalansuotų sprendimų. Nevyriausybinės organizacijos taip pat kritikuoja potencialiai griežtesnes priemones, ragindamos nepaminti humanitarinių principų.
Tarp saugumo ir žmogiškumo: rytdienos iššūkiai
Lietuvos migracijos politikos pokyčiai vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste. Rusijos karas Ukrainoje, Baltarusijos režimo veiksmai ir nestabilumas Artimųjų Rytų bei Afrikos regionuose kuria naujus migracijos srautus, kuriuos priešiškos valstybės gali išnaudoti hibridinėms atakoms.
Lietuva, būdama ES išorinė siena, priversta balansuoti ant plono lyno – viena vertus, užtikrinti savo piliečių saugumą ir teritorinį vientisumą, kita vertus, išlikti ištikima europinėms vertybėms ir žmogaus teisių principams.
Kaip parodė pastarųjų metų patirtis, migracijos krizės valdymas reikalauja ne tik nacionalinių sprendimų, bet ir vieningo ES atsako. Lietuvos pastangos stiprinti savo sienas turėtų būti vertinamos ne kaip izoliacionizmas, bet kaip būtina savigyna hibridinio karo sąlygomis, kartu išlaikant pagarbą žmogiškumui – tai sudėtingas, bet būtinas balansas šiandienos Europoje.