Mokslo metų trumpinimo idėja: tarp kritikos ir realybės
Lietuvoje neseniai kilo diskusija dėl galimybės trumpinti mokslo metus. Ši idėja sulaukė nemažai kritikos ir buvo pavadinta absurdiška. Švietimo ekspertai ir pedagogai teigia, kad toks sprendimas galėtų neigiamai paveikti mokinių mokymosi kokybę ir jų pasirengimą egzaminams.
Vienas iš pagrindinių argumentų prieš mokslo metų trumpinimą yra tai, kad mokiniai jau dabar susiduria su dideliu mokymosi krūviu, o trumpesni mokslo metai reikštų dar didesnį spaudimą per trumpesnį laiką. Be to, mokytojai teigia, kad tai apsunkintų mokymo procesą ir sumažintų galimybes įgyvendinti visą mokymo programą.
Kritikai taip pat pabrėžia, kad tokia reforma galėtų turėti neigiamų socialinių pasekmių, nes mokiniai turėtų mažiau laiko socializuotis ir dalyvauti popamokinėje veikloje. Be to, tėvai, kurie dirba visą darbo dieną, susidurtų su iššūkiais organizuojant vaikų priežiūrą per ilgesnes vasaros atostogas.
Švietimo ministerija kol kas nepriėmė galutinio sprendimo dėl mokslo metų trumpinimo, tačiau diskusijos šia tema tęsiasi. Vis dėlto, daugelis švietimo bendruomenės narių ragina atidžiai apsvarstyti visus galimus tokio sprendimo padarinius prieš priimant bet kokius pokyčius.
Tarptautinė patirtis ir Lietuvos kontekstas
Įdomu pastebėti, kad Lietuvoje mokslo metų trukmė (apie 185 dienas) jau dabar yra viena trumpesnių Europos Sąjungoje, kur vidurkis siekia apie 180-190 dienų. Pavyzdžiui, Danijoje mokslo metai trunka apie 200 dienų, Vokietijoje – 190-200 dienų, priklausomai nuo žemės.
2023 m. PISA tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių pasiekimai, ypač matematikos srityje, pastaruosius metus smunka. Lietuvos penkiolikmečių matematikos rezultatai (473 taškai) buvo žemesni nei EBPO šalių vidurkis (490 taškų). Švietimo ekspertai įspėja, kad mokslo metų trumpinimas galėtų dar labiau pabloginti šiuos rodiklius.
Šios diskusijos kilo po to, kai Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 2023 m. pabaigoje pateikė siūlymą sutrumpinti mokslo metus dviem savaitėmis. Jo argumentas buvo, kad „vasaros atostogos yra per trumpos”, tačiau švietimo ekspertai šį teiginį pavadino nepagrįstu.
Alternatyvūs požiūriai ir galimi sprendimai
Nors didžioji dalis švietimo bendruomenės pasisako prieš mokslo metų trumpinimą, egzistuoja ir alternatyvūs požiūriai. Kai kurie tėvai ir mokiniai argumentuoja, kad ilgesnės vasaros atostogos suteiktų daugiau galimybių neformaliajam ugdymui, šeimos kelionėms ir vaikų poilsiui.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas siūlo ne trumpinti mokslo metus, o peržiūrėti mokymo programas: „Problema ne mokslo metų ilgis, o tai, ką ir kaip mokome. Reikia ne trumpinti mokslo metus, o mažinti programų apimtis ir daugiau dėmesio skirti praktiniam žinių pritaikymui„.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto kompromisinius variantus, pavyzdžiui, lankstesnį mokyklos lankymo grafiką karščiausiu vasaros metu (birželį) arba daugiau projektinio mokymosi metodų taikymo mokslo metų pabaigoje.
Žvilgsnis į ateitį: ką rinksimės?
Mokslo metų trukmės klausimas iš tiesų atspindi gilesnę diskusiją apie tai, kokio švietimo siekiame Lietuvoje. Ar norime vaikytis kiekybinių rodiklių, ar sutelkti dėmesį į kokybę? Statistika ir tarptautiniai palyginimai rodo, kad problema ne mokslo metų ilgis, o tai, kaip efektyviai išnaudojame turimą laiką.
Galbūt vietoj mokslo metų trumpinimo vertėtų galvoti apie ugdymo proceso tobulinimą – mažinti teorinės medžiagos kiekį, daugiau dėmesio skirti praktiniams įgūdžiams, kritiniam mąstymui ir kūrybiškumui. Juk svarbu ne tai, kiek laiko praleidžiame mokykloje, o tai, ką išsinešame iš jos į gyvenimą.
Tad prieš skubant priimti sprendimus dėl mokslo metų trukmės, vertėtų prisiminti seną išmintį – kartais mažiau yra daugiau, bet tik tada, kai tas „mažiau” yra kokybiška.