Politinė įtampa dėl mokesčių reformos: Skvernelis kritikuoja Palucko poziciją
Lietuvos Seime pasiekus mokesčių pakeitimams, buvęs premjeras Saulius Skvernelis išsakė savo pastabas socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui. Skvernelis teigė, kad Paluckas turėjo elgtis kitaip, kai buvo svarstomi mokesčių pakeitimai. Jis pabrėžė, kad socialdemokratų pozicija šiuo klausimu buvo nepakankamai aiški ir nuosekli.
Diskusija įsiplieskė po to, kai Seimas priėmė mokesčių pakeitimų paketą, kuriame numatytas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didinimas didžiausias pajamas gaunantiems asmenims nuo 32 proc. iki 34 proc. Taip pat numatyta išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, įtraukiant daugiau gyventojų į šio mokesčio mokėtojų ratą.
„Kai kalbame apie mokesčių reformą, reikia ne tik garsiai šūkauti apie socialinį teisingumą, bet ir pateikti konkrečius pasiūlymus bei už juos balsuoti,” – Seimo posėdžio metu pareiškė Skvernelis. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” lyderis priminė, kad socialdemokratai, būdami opozicijoje, turėjo galimybę teikti pataisas ir aktyviau dalyvauti diskusijose dėl mokesčių pakeitimų.
Skvernelis taip pat išreiškė nuomonę, kad mokesčių reforma turėtų būti geriau parengta ir labiau atsižvelgti į visuomenės poreikius. Jis atkreipė dėmesį, kad reformos poveikio vertinimas skirtingoms visuomenės grupėms buvo nepakankamas, o kai kurie pakeitimai gali neigiamai paveikti vidutines pajamas gaunančius gyventojus.
Socialdemokratų pozicija
Tuo tarpu Paluckas gynė savo partijos poziciją, teigdamas, kad jie siekia teisingesnės mokesčių sistemos, kuri mažintų socialinę nelygybę. Jis pabrėžė, kad LSDP frakcija pateikė alternatyvius pasiūlymus, tarp kurių – progresinių mokesčių tarifų skalės išplėtimas ir kapitalo apmokestinimo didinimas.
„Mūsų pozicija buvo ir yra aiški – mokesčių našta turi būti perskirstyta taip, kad mažiau uždirbantiems ji mažėtų, o daugiau pajamų gaunantiems – didėtų,” – atsakydamas į kritiką teigė Paluckas. Jis taip pat priminė, kad socialdemokratai siūlė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki minimalios mėnesinės algos (MMA) lygio.
Socialdemokratų lyderis atkreipė dėmesį, kad dabartinė valdančioji dauguma, kuriai anksčiau priklausė ir Skvernelio vadovaujama frakcija, dažnai ignoruodavo opozicijos siūlymus, o kai kurie mokesčių pakeitimai buvo priimti skubos tvarka, neįvertinus visų galimų pasekmių.
Ekspertų vertinimai
Ekonomistai vertina šią mokesčių reformą nevienareikšmiškai. Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad pakeitimai yra žingsnis teisinga linkme, tačiau pernelyg atsargus.
„Lietuva išlieka viena iš ES valstybių, kurioje mokesčių ir BVP santykis yra vienas žemiausių. Norint užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas, būtina didinti mokestines pajamas, ypač iš turtingiausio visuomenės sluoksnio,” – teigia R. Lazutka.
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai kritikuoja reformą dėl galimo neigiamo poveikio ekonomikos konkurencingumui ir investicinei aplinkai. Jie pabrėžia, kad didesni mokesčiai gali paskatinti „šešėlinės” ekonomikos augimą ir kvalifikuotų specialistų emigraciją.
Kas toliau?
Diskusijos dėl mokesčių pakeitimų Seime tęsiasi, o įvairios politinės jėgos stengiasi rasti kompromisą, kuris būtų priimtinas tiek politikams, tiek visuomenei. Prezidentūra jau pareiškė, kad atidžiai stebės mokesčių pakeitimų įgyvendinimą ir jų poveikį ekonomikai bei socialinei aplinkai.
Numatoma, kad dauguma mokesčių pakeitimų įsigalios nuo 2024 metų sausio 1 dienos, tačiau kai kurios nuostatos bus įgyvendinamos etapais per ateinančius dvejus metus.
Mokesčių labirintas: tarp politinių ambicijų ir visuomenės lūkesčių
Stebint šią politinę dramą dėl mokesčių reformos, aiškėja, kad kalbama ne tik apie skaičius ir tarifus, bet ir apie skirtingas Lietuvos ateities vizijas. Skvernelio ir Palucko ginčas atspindi gilesnį politinį susiskaldymą – tarp socialinio teisingumo šalininkų ir ekonominio pragmatizmo gynėjų. Tačiau už politinių žaidimų lieka eiliniai Lietuvos gyventojai, kurie tikisi ne tik teisingesnės, bet ir stabilesnės mokesčių sistemos. Artėjant Seimo rinkimams, mokesčių reforma neabejotinai taps vienu iš kertinių politinės kovos laukų, kur žodžiai dažnai skamba garsiau nei realūs veiksmai. Lieka tikėtis, kad šioje kovoje nenukentės svarbiausia – ilgalaikė šalies gerovė ir jos piliečių interesai.