Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

NATO atstovė paneigia informaciją apie Nyderlandų premjero komentarus dėl dingusių JAV karių

NATO atstovė Farah Dakhlallah ketvirtadienį paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusias spekuliacijas, kad Nyderlandų premjeras Markas Rutte galėjo atskleisti informaciją apie Lietuvoje dingusių JAV karių likimą. Pasak jos, tokie pranešimai yra nepagrįsti ir klaidinantys.

„Nyderlandų ministras pirmininkas nepadarė jokių pareiškimų, kurie patvirtintų ar paneigtų informaciją apie dingusių JAV karių situaciją. Bet kokios interpretacijos, teigiančios priešingai, yra neteisingos”, – sakė NATO atstovė spaudai.

Praėjusią savaitę Lietuvos ir JAV pareigūnai patvirtino, kad du JAV kariai, dalyvavę bendrose NATO pratybose Lietuvoje, buvo paskelbti dingusiais po to, kai negrįžo į savo dislokacijos vietą. Incidentas sukėlė platų atgarsį tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje.

JAV ambasada Vilniuje išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad bendradarbiaujama su Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir NATO partneriais, siekiant nustatyti karių buvimo vietą. Karių tapatybės, vadovaujantis JAV kariuomenės protokolais, kol kas neskelbiamos.

Paieškos operacija tęsiasi

Lietuvos kariuomenės atstovas pulkininkas Mindaugas Neimontas patvirtino, kad paieškos operacijoje dalyvauja specialiai apmokyti Lietuvos kariuomenės daliniai, pasitelkiami sraigtasparniai ir bepiločiai orlaiviai.

„Paieškos vykdomos sudėtingoje vietovėje, apimančioje miškingus rajonus netoli Pabradės poligono. Operacijoje dalyvauja ir specialiosios paskirties pajėgos”, – teigė M. Neimontas.

Šaltiniai, artimi tyrimui, nurodo, kad kariai paskutinį kartą buvo matomi pratybų metu Pabradės poligone, kuris yra maždaug 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo Vilniaus. Šiame poligone reguliariai vyksta tarptautinės NATO pratybos, o nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios karinis aktyvumas regione ženkliai išaugo.

Politinis kontekstas

Incidentas įvyko jautriu metu, kai NATO stiprina savo rytinį flangą reaguodama į augančią įtampą su Rusija. Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie 1600 JAV karių, kurie yra dalis NATO priešakinių pajėgų.

Markas Rutte, kuris neseniai buvo paskirtas naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi (pareigas pradės eiti spalio mėnesį), praėjusią savaitę lankėsi Baltijos šalyse, kur aptarė saugumo situaciją regione.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu vengti nepatvirtintų spekuliacijų: „Esame įsipareigoję išsiaiškinti visas aplinkybes ir užtikrinti maksimalų skaidrumą, tačiau kartu turime būti atsakingi ir neskatinti dezinformacijos.”

Tarp faktų ir informacinio karo

Šis incidentas išryškina sudėtingą informacinę aplinką, kurioje veikia NATO pajėgos Baltijos regione. Nuo pat dingimo momento socialiniuose tinkluose pasklido įvairios teorijos, kai kurios jų – akivaizdžiai skleidžiamos siekiant sukelti paniką ar nepasitikėjimą sąjungininkais.

Saugumo ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjo dezinformacijos atvejų, nukreiptų prieš NATO pajėgas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto tyrimų vadovas dr. Vytautas Keršanskas teigia, kad „tokiose situacijose ypač svarbu remtis tik oficialia informacija ir suprasti, kad informacinis karas yra neatsiejama šiuolaikinių konfliktų dalis”.

Tuo tarpu paieškos operacija tęsiasi, o NATO ir JAV pareigūnai pabrėžia, kad dedamos visos pastangos išsiaiškinti karių dingimo aplinkybes ir užtikrinti jų saugumą.

Tylos ir atsargumo poreikis

Šis atvejis primena apie sudėtingą realybę, kurioje veikia karinis aljansas – kartais tylėjimas ir informacijos kontrolė yra būtini operaciniam saugumui užtikrinti. Kaip pažymi NATO strateginės komunikacijos ekspertai, tam tikrais atvejais pernelyg ankstyvas informacijos atskleidimas gali pakenkti ne tik tyrimui, bet ir pačių dingusių asmenų saugumui.

Kol tyrimas tęsiasi, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės teisės žinoti ir operacinio saugumo poreikių. Šiame informaciniame amžiuje, kai žinios sklinda žaibišku greičiu, atsakingas požiūris į faktus ir kantrybė tampa ne tik profesionalumo, bet ir sąjungininkų solidarumo išraiška.

Parašykite komentarą