Neįprastai rami savaitė Baltijos oro erdvėje: NATO naikintuvai liko ant žemės
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai nebuvo pakelti lydėti Rusijos orlaivių. Tai rodo, kad nebuvo užfiksuota jokių incidentų ar pažeidimų, susijusių su Rusijos karinių orlaivių veikla Baltijos šalių oro erdvėje. Tokia situacija yra gana reta, nes paprastai NATO oro policijos misija Baltijos šalyse reguliariai susiduria su Rusijos orlaivių skrydžiais, kurie dažnai vykdomi be iš anksto pateiktų skrydžio planų, su išjungtais atsakikliais arba be radijo ryšio su skrydžių valdymo centrais.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis. Misijos tikslas – užtikrinti šių šalių oro erdvės saugumą ir atgrasinti galimas grėsmes.
Įprasta įtampa Baltijos oro erdvėje
Statistika rodo, kad vien per 2023 metus NATO naikintuvai buvo pakelti daugiau nei 300 kartų Baltijos regione, reaguojant į Rusijos orlaivių skrydžius. Dažniausiai fiksuojami Su-27, Su-30, Su-35 naikintuvų, Tu-22M, Tu-95, Tu-160 bombonešių bei žvalgybinių Il-20 ir An-26 orlaivių skrydžiai.
Pastaraisiais metais, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį, įtampa Baltijos regione ženkliai išaugo. Rusijos karinių orlaivių aktyvumas ties NATO šalių sienomis tapo vienu iš būdų demonstruoti karinę galią ir testuoti Aljanso reakcijos laiką.
Šiuo metu misiją vykdančios šalys
Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-35, dislokuoti Šiaulių oro bazėje Lietuvoje, bei Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai Eurofighter Typhoon, dislokuoti Amari oro bazėje Estijoje. Šios pajėgos budi 24/7 režimu ir yra pasirengusios pakilti per mažiau nei 15 minučių, gavus signalą apie neatpažintą orlaivį.
Nuo misijos pradžios joje jau dalyvavo 20 NATO valstybių, įskaitant JAV, Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir kitas sąjungininkes. Rotacija vyksta kas 4 mėnesius.
Galimos ramumo priežastys
Ekspertai nurodo keletą galimų priežasčių, kodėl praėjusią savaitę Rusijos orlaiviai nevykdė įprastų provokuojančių skrydžių:
- Dalis Rusijos karinės aviacijos resursų gali būti nukreipta į operacijas Ukrainoje
- Techninės priežastys ir orlaivių remonto darbai
- Oro sąlygos Baltijos regione
- Taktinis sprendimas laikinai sumažinti įtampą regione
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovas pabrėžė, kad tokios ramios savaitės pasitaiko retai, tačiau tai nereiškia ilgalaikio Rusijos elgesio pokyčio. „Turime būti budrūs ir pasirengę bet kokiems netikėtumams”, – sakė jis.
Tylos prieš audrą fenomenas?
Nors praėjusi savaitė buvo neįprastai rami, tai nebūtinai reiškia, kad situacija išliks tokia ir ateityje. Istorinė patirtis rodo, kad po tokių „ramių periodų” kartais seka intensyvesnė veikla. 2022 m. buvo užfiksuota atvejų, kai po 1-2 ramių savaičių Rusijos orlaiviai vėl aktyviai grįždavo prie NATO sienų, kartais net vykdydami sudėtingesnius manevrus nei anksčiau.
Baltijos šalių gynybos ministerijos ir NATO vadovybė pabrėžia, kad oro policijos misija išlieka aukščiausios parengties lygyje nepriklausomai nuo esamos situacijos. Naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose ir Amari, yra pasirengę pakilti bet kuriuo paros metu.
Budrumo akimirkos
Nepaisant šios neįprastai ramios savaitės, NATO oro policijos misija Baltijos šalyse išlieka viena svarbiausių kolektyvinės gynybos išraiškų regione. Šis trumpas atokvėpis – veikiau išimtis nei taisyklė ilgoje įtampos istorijoje. Baltijos dangus, nors ir ramus pastarąsias dienas, primena mums apie nuolatinį poreikį išlikti budriems.
Kaip pažymėjo vienas NATO pareigūnas neformaliame pokalbyje: „Kartais tyla byloja garsiau už žodžius. Mūsų darbas – būti pasiruošusiems, net kai atrodo, kad nieko nevyksta.” Ši savaitė be incidentų – tik trumpa pauzė nuolatiniame saugumo šachmatų žaidime, kuris Baltijos regione vyksta jau beveik du dešimtmečius.