Nyderlandų premjeras ragina Europą didinti gynybos finansavimą
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte paragino Europos šalis didinti finansavimą gynybai, pabrėždamas, kad tai būtina siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą regione. Jis teigė, kad jei Rusija laimėtų dabartinį konfliktą, tai galėtų turėti rimtų pasekmių visai Europai. Rutte pabrėžė, kad niekas nenori būti priverstas kalbėti rusiškai, todėl būtina stiprinti gynybinius pajėgumus ir užtikrinti, kad tokia situacija neįvyktų.
Rutte taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis Europos šalių vis dar nepakankamai investuoja į savo gynybą, nors NATO reikalavimai aiškiai nurodo, kad kiekviena šalis turėtų skirti bent 2% savo BVP gynybai. Jis paragino šalis imtis konkrečių veiksmų ir padidinti savo įsipareigojimus, kad būtų galima efektyviai atremti bet kokias grėsmes.
Be to, Rutte pabrėžė, kad stipri ir vieninga Europa yra būtina siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jis ragino šalis bendradarbiauti ir kartu spręsti iškilusius iššūkius, nes tik taip galima pasiekti ilgalaikį saugumą ir klestėjimą.
NATO gynybos išlaidų tendencijos
Remiantis naujausiais NATO duomenimis, 2023 metais tik 11 iš 32 aljanso narių pasiekė reikalaujamą 2% BVP gynybos išlaidų ribą. Tarp šalių, viršijančių šį rodiklį, yra Lenkija (4,23%), JAV (3,49%), Estija (2,73%) ir Latvija (2,27%). Tuo tarpu tokios šalys kaip Ispanija (1,28%), Belgija (1,13%) ir Liuksemburgas (0,72%) vis dar gerokai atsilieka.
Pats Rutte vadovaujami Nyderlandai ilgą laiką taip pat nesiekė 2% ribos, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais šalis įsipareigojo ženkliai padidinti gynybos biudžetą. 2023 metais Nyderlandų gynybos išlaidos pasiekė 1,7% BVP, o 2024-aisiais planuojama viršyti 2% ribą.
Rutte politinis kontekstas
Svarbu paminėti, kad Markas Rutte, vadovavęs Nyderlandų vyriausybei nuo 2010 metų, yra vienas ilgiausiai dirbančių Europos lyderių. Jis paskelbė, kad pasitrauks iš premjero posto po 2023 m. rinkimų, o jo įpėdiniu tapo dešiniųjų pažiūrų politikas Dickas Schoofas. Nepaisant to, Rutte išlieka įtakinga figūra Europos politikoje – jis yra vienas iš kandidatų į NATO generalinio sekretoriaus postą po Jenso Stoltenbergo kadencijos pabaigos.
Per savo ilgą karjerą Rutte evoliucionavo nuo santūraus požiūrio į gynybos išlaidas iki tvirto gynybos stiprinimo šalininko, ypač po Rusijos agresijos Ukrainoje. Šis pokytis atspindi platesnę Europos saugumo paradigmos transformaciją.
Geopolitinė realybė: kodėl gynybos finansavimas tapo prioritetu
Rusijos karas prieš Ukrainą fundamentaliai pakeitė Europos saugumo architektūrą. Nuo 2022 m. vasario Kremliaus režimas ne tik vykdo plataus masto invaziją Ukrainoje, bet ir nuolat grasina kitoms Europos šalims. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą kalbėjo apie „istorinių Rusijos žemių susigrąžinimą” ir atvirai kvestionavo Baltijos šalių bei kitų Rytų Europos valstybių suverenitetą.
Tokiame kontekste Rutte įspėjimas apie „prievartinį rusų kalbos mokymąsi” nėra vien retorinė figūra. Tai primena istorinę sovietinės okupacijos patirtį, kai rusifikacija buvo naudojama kaip politinės kontrolės įrankis. Baltijos šalys, Lenkija ir kitos Rytų Europos valstybės šią grėsmę suvokia ypač aštriai, todėl pirmosios pasiekė ir viršijo NATO gynybos išlaidų reikalavimus.
Europos ateitis: saugumas kaip investicija
Gynybos finansavimo didinimas nėra vien skaičių žaidimas ar biurokratinis NATO reikalavimų vykdymas. Tai strateginė investicija į Europos ateitį. Kaip parodė pastarieji metai, taika nėra savaime suprantama duotybė – ją reikia užtikrinti konkrečiomis priemonėmis.
Rutte raginimas didinti gynybos išlaidas atspindi platesnį supratimą, kad saugumo klausimai tapo egzistenciniai. Jei Europa nori išsaugoti savo vertybes, demokratiją ir gyvenseną, ji privalo būti pasiruošusi jas ginti. Galiausiai, kaip sakė pats Rutte, „niekas nenori būti priverstas kalbėti rusiškai” – tai metafora, primenanti, kad laisvė ir nepriklausomybė kainuoja, o ta kaina šiandien matuojama gynybos biudžetais ir politiniu ryžtu stovėti išvien prieš agresiją.