Naujas karinis poligonas Lietuvoje: strateginė būtinybė ar iššūkis vietos bendruomenėms?
Lietuvoje svarstoma įkurti naują karinį poligoną, siekiant sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir užtikrinti tinkamas sąlygas kariuomenės mokymams. Šiuo metu yra svarstomos 14 galimų vietų, kuriose galėtų būti įrengtas šis poligonas.
Sprendimas dėl naujo poligono įkūrimo yra dalis didesnės strategijos, skirtos stiprinti Lietuvos gynybą, atsižvelgiant į regiono saugumo situaciją ir NATO įsipareigojimus. Naujo poligono įkūrimas leistų ne tik pagerinti kariuomenės mokymų kokybę, bet ir padidinti sąveiką su sąjungininkų pajėgomis.
Kodėl Lietuvai reikalingas naujas poligonas?
Pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, privertė Lietuvą ir kitas Baltijos šalis peržiūrėti savo gynybos pajėgumus. Esami Lietuvos kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos – nebeatitinka šiuolaikinių kariuomenės poreikių, ypač atsižvelgiant į didėjantį NATO sąjungininkų karių skaičių Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, naujas poligonas turėtų būti ne mažesnis kaip 20 tūkst. hektarų ploto, kad jame būtų galima vykdyti plataus masto karines pratybas, įskaitant šaudymus iš sunkiosios ginkluotės. Palyginimui, dabartinis didžiausias Pabradės poligonas užima tik apie 13 tūkst. hektarų teritoriją.
Vietos parinkimo procesas ir kriterijai
Vietos parinkimo procesas apima įvairius kriterijus, tokius kaip teritorijos dydis, infrastruktūros prieinamumas, aplinkosaugos reikalavimai ir gyventojų interesai. Svarbu užtikrinti, kad pasirinkta vieta atitiktų visus reikalavimus ir būtų tinkama ilgalaikiam naudojimui.
Tarp svarstomų 14 lokacijų yra teritorijos Šiaulių, Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskrityse. Ekspertai vertina kiekvieną potencialią vietą pagal:
- Demografinius rodiklius (gyventojų tankis, atstumai iki gyvenviečių)
- Ekologinius aspektus (saugomos teritorijos, vandens telkiniai)
- Logistinius kriterijus (kelių infrastruktūra, prieinamumas)
- Geologines sąlygas (reljefo tinkamumas)
Pasak Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, „galutinis sprendimas turėtų būti priimtas iki 2024 m. pabaigos, o poligono statybos darbai galėtų prasidėti 2025–2026 metais”.
Vietos bendruomenių reakcija
Nors naujo poligono įkūrimas yra strategiškai svarbus, jis kelia ir tam tikrų iššūkių. Vietos bendruomenės, kurių teritorijose gali būti įrengtas poligonas, reiškia susirūpinimą dėl galimo triukšmo, aplinkos taršos ir žemės naudojimo apribojimų.
Pavyzdžiui, Anykščių rajono savivaldybėje, kuri yra tarp potencialių vietų, jau susiformavo pilietinė grupė „Už žalią Anykščių kraštą”, kuri renka parašus prieš poligono statybą šiame regione. Grupės nariai teigia, kad poligonas gali pakenkti turizmo sektoriui, kuris yra vienas pagrindinių pajamų šaltinių rajone.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad su visomis bendruomenėmis bus konsultuojamasi, o sprendimai bus priimami atsižvelgiant į jų interesus. Taip pat žadama kompensacija žemės savininkams, kurių sklypai pateks į poligono teritoriją.
Kartu saugesnei Lietuvai: žvilgsnis į ateitį
Šis projektas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenė turėtų modernias ir efektyvias mokymosi sąlygas, kurios atitiktų šiuolaikinius gynybos standartus. Tolesni sprendimai dėl poligono vietos bus priimti atsižvelgiant į išsamius tyrimus ir konsultacijas su vietos bendruomenėmis bei kitomis suinteresuotomis šalimis.
Naujo karinio poligono įkūrimas simbolizuoja Lietuvos įsipareigojimą savo saugumui ir NATO aljansui. Investicijos į gynybą, nors kartais sukelia diskusijų visuomenėje, yra būtinos šiuolaikiniame geopolitiniame kontekste. Kaip parodė istorija, geriausias būdas išvengti konflikto – būti jam pasiruošus.
Tikėtina, kad artimiausiais metais poligono klausimas išliks aktualus viešajame diskurse, tačiau galutinis sprendimas turėtų atspindėti tiek nacionalinio saugumo interesus, tiek vietos bendruomenių poreikius. Tik suradus šią pusiausvyrą, naujas poligonas taps ne tik kariniu objektu, bet ir regioninės plėtros katalizatoriumi, sukuriančiu darbo vietas ir infrastruktūrą.