Planuojamas Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimas – žingsnis į glaudesnį bendradarbiavimą
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė pranešė, kad planuojama susitikti su naujai išrinktu Lenkijos prezidentu dar šią vasarą. Šis susitikimas yra svarbus siekiant stiprinti dvišalius santykius ir aptarti bendradarbiavimo klausimus.
Lenkija yra svarbi Lietuvos partnerė tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu, todėl abiejų šalių vadovų dialogas yra būtinas. Susitikimo metu tikimasi aptarti regioninio saugumo, energetikos ir kitus aktualius klausimus, kurie yra svarbūs abiem šalims.
Strateginė partnerystė naujame geopolitiniame kontekste
Liepos 7 d. antrajame Lenkijos prezidento rinkimų ture pergalę iškovojo Radoslawas Sikorskis, surinkęs 54,2% rinkėjų balsų. Jis pakeis kadenciją baigiantį Andrzejų Dudą, kuris ėjo prezidento pareigas nuo 2015 metų.
Sikorskis, buvęs Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministras, yra gerai pažįstamas Lietuvai – jis ne kartą lankėsi Vilniuje ir yra aktyviai pasisakęs už glaudesnį Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimą saugumo srityje.
Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad susitikimas greičiausiai įvyks rugpjūčio mėnesį, kai naujasis Lenkijos prezidentas oficialiai perims pareigas. Tikėtina, kad susitikimas vyks Varšuvoje arba pasienio regione, pabrėžiant abiejų šalių geografinį artumą.
Bendradarbiavimo prioritetai
Susitikimo darbotvarkėje, be regioninio saugumo klausimų, greičiausiai atsidurs ir:
– Energetinis saugumas – Lietuva ir Lenkija aktyviai bendradarbiauja energetikos srityje, ypač po GIPL (Gas Interconnection Poland–Lithuania) dujotiekio atidarymo 2022 metais
– Transporto infrastruktūra – „Rail Baltica” projekto įgyvendinimas ir kelių infrastruktūros tobulinimas
– Ekonominis bendradarbiavimas – prekybos ryšių stiprinimas (Lenkija yra trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė)
– Tautinių mažumų klausimai – abiejose šalyse gyvena reikšmingos lenkų ir lietuvių bendruomenės
Pastaraisiais metais Lietuvos ir Lenkijos prekybos apimtys pasiekė rekordinį lygį – virš 8 milijardų eurų per metus. Tarpusavio investicijos taip pat auga, o turizmo srautai tarp šalių atsigauna po pandemijos.
Bendros grėsmės horizonte
Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra grindžiami bendromis vertybėmis ir interesais, todėl šis susitikimas gali prisidėti prie dar glaudesnio bendradarbiavimo ateityje. Ypač svarbus tampa koordinuotas atsakas į hibridines grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos.
Pasak saugumo ekspertų, Lenkija ir Lietuva susiduria su panašiais iššūkiais prie savo sienų. Nuo 2021 m. abi šalys patyrė organizuotus migrantų srautus iš Baltarusijos, o Rusijos karas Ukrainoje dar labiau išryškino bendro gynybinio planavimo svarbą.
NATO rytinio flango stiprinimas išlieka prioritetu abiem šalims. Lenkija neseniai paskelbė apie gynybos išlaidų didinimą iki 4% BVP, o Lietuva taip pat išlaiko aukštą gynybos finansavimo lygį.
Istorijos vingiai ir ateities keliai
Nors istoriškai Lietuvos ir Lenkijos santykiai išgyveno įvairius etapus, pastarąjį dešimtmetį jie tapo kaip niekada anksčiau konstruktyvūs ir pragmatiški. Abiejų šalių prezidentų susitikimas – ne tik diplomatinis formalumas, bet ir reali galimybė sustiprinti strateginę partnerystę laikais, kai regioninis solidarumas tampa esminiu saugumo garantu.
Kaip pažymėjo Vilniaus universiteto politologas dr. Laurynas Jonavičius, „Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiandien yra geriausi per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau geopolitinės aplinkybės reikalauja dar glaudesnio bendradarbiavimo – nuo energetinio saugumo iki bendros gynybos planavimo. Prezidentų susitikimas gali tapti nauju postūmiu šioje partnerystėje.”
Tikėtina, kad po šio susitikimo seks konkretūs veiksmai stiprinant dvišalį bendradarbiavimą, o tai neabejotinai prisidės prie viso regiono stabilumo ir klestėjimo.