Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad” kelia nerimą Lietuvos žvalgybai
Lietuvos žvalgybos tarnybos vadovas išreiškė susirūpinimą dėl artėjančių „Zapad” karinių pratybų, kurios, jo teigimu, kelia įtampą šalyje. Šios pratybos, vykdomos Rusijos ir Baltarusijos, yra laikomos vienomis didžiausių regione ir dažnai vertinamos kaip potenciali grėsmė kaimyninėms valstybėms.
Vadovas pabrėžė, kad tokios pratybos gali būti naudojamos kaip priemonė demonstruoti karinę galią ir daryti spaudimą politiniams oponentams. Jis taip pat atkreipė dėmesį į galimą dezinformacijos kampanijų suaktyvėjimą, siekiant destabilizuoti situaciją Lietuvoje. Lietuvos valdžios institucijos yra pasirengusios reaguoti į bet kokias grėsmes ir užtikrinti šalies saugumą.
Istorinis „Zapad” pratybų kontekstas
„Zapad” (liet. „Vakarai”) pratybos turi gilias istorines šaknis, siekiančias Sovietų Sąjungos laikus. Paskutinės didelio masto „Zapad” pratybos vyko 2021 metais, jose dalyvavo apie 200 000 karių, nors oficialiai buvo skelbiami mažesni skaičiai. Ankstesnės pratybos 2017 metais sukėlė didelį NATO valstybių susirūpinimą dėl neįprastai didelio karių skaičiaus ir netoli Baltijos šalių sienos dislokuotos karinės technikos.
Rusijos gynybos ministerija paprastai teigia, kad šios pratybos yra gynybinio pobūdžio, tačiau NATO ekspertai pastebi, kad pratybų scenarijai dažnai imituoja puolamuosius veiksmus prieš Baltijos šalis ir Lenkiją.
Dabartinė geopolitinė situacija
Šių metų „Zapad” pratybos vyksta itin įtemptoje geopolitinėje aplinkoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą, karinė įtampa regione pasiekė aukščiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų. Baltarusijos režimas, vadovaujamas Aliaksandro Lukašenkos, tapo dar labiau priklausomas nuo Kremliaus, o šalies teritorija buvo naudojama kaip placdarmas Rusijos pajėgoms.
Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, hibridinių grėsmių intensyvumas pastaruoju metu išaugo, o „Zapad” pratybos gali būti išnaudojamos kaip priedanga žvalgybinei veiklai ir karinės infrastruktūros stiprinimui prie NATO rytinio flango.
Lietuvos pasirengimas ir NATO atsakas
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys patvirtino, kad Lietuva atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengusi bet kokiems scenarijams. NATO sąjungininkai sustiprino savo buvimą Baltijos regione – Vokietija vadovauja tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje, kuris pastaruoju metu buvo papildytas papildomomis pajėgomis.
Aljanso kariniai ekspertai pabrėžia, kad svarbu ne tik stebėti pačias pratybas, bet ir tai, kas vyksta po jų – ar visa karinė technika ir personalas grįžta į nuolatines dislokacijos vietas, ar dalis jų lieka netoli NATO sienų.
Informacinis saugumas pratybų kontekste
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) perspėja apie padidėjusią kibernetinių atakų riziką pratybų metu. Istoriškai „Zapad” pratybos būdavo lydimos suaktyvėjusių kibernetinių išpuolių prieš kritinę infrastruktūrą, vyriausybines institucijas ir žiniasklaidos priemones.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat atkreipia dėmesį į dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama sumenkinti NATO patikimumą, pasėti nepasitikėjimą tarp sąjungininkų ir sukurti įspūdį, kad Baltijos šalys yra „prarastos teritorijos”, kurių NATO neketina ginti.
Budrumas – geriausia apsauga
Nepaisant įtemptos situacijos, Lietuvos saugumo ekspertai pabrėžia, kad tiesioginės karinės grėsmės šiuo metu nėra, tačiau būtina išlaikyti budrumą. Pratybos „Zapad” visada buvo ir lieka Rusijos strateginės komunikacijos įrankis, skirtas demonstruoti galią ir bandyti įbauginti kaimynines valstybes.
Lietuvos ir kitų NATO valstybių pasirengimas, aiški komunikacija ir vienybė yra tie veiksniai, kurie geriausiai užtikrina saugumą tokių provokacijų akivaizdoje. Kaip parodė pastarųjų metų patirtis, tik bendras ir koordinuotas atsakas į hibridines grėsmes gali užtikrinti ilgalaikį regiono stabilumą ir saugumą.