Radosławas Sikorskis: Nauja era Lenkijos užsienio politikoje
Naujojo Lenkijos prezidento elgesys kelia įvairių lūkesčių ir vertinimų tiek Lenkijoje, tiek už jos ribų. Ekspertai pastebi, kad prezidentas gali būti linkęs pataikauti JAV, siekdamas stiprinti dvišalius santykius ir užsitikrinti Amerikos paramą. Tai gali reikšti didesnį dėmesį gynybos ir saugumo klausimams, ypač atsižvelgiant į regiono geopolitinę situaciją.
Transatlantiniai ryšiai ir saugumo prioritetai
Radosławas Sikorskis, buvęs užsienio reikalų ministras ir dabartinis Lenkijos prezidentas, yra gerai žinomas dėl savo provakarietiškos orientacijos ir tvirtų ryšių su JAV politikos elitu. Baigęs Oksfordo universitetą ir vedęs amerikiečių istorikę bei publicistę Anne Applebaum, Sikorskis turi stiprų asmeninį ryšį su anglosaksiškuoju pasauliu.
Jo ankstesni pasisakymai rodo aiškią poziciją dėl būtinybės stiprinti NATO rytinį flangą. 2022 m. prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Sikorskis buvo vienas aktyviausių balsų, raginančių Vakarus teikti didesnę karinę paramą Ukrainai. Jis ne kartą pabrėžė, kad Lenkijos saugumas tiesiogiai priklauso nuo Ukrainos gebėjimo atsilaikyti prieš Rusijos agresiją.
Lenkijos gynybos biudžetas jau dabar siekia 4% BVP – tai vienas didžiausių rodiklių NATO, gerokai viršijantis aljanso nustatytą 2% ribą. Tikėtina, kad Sikorskis toliau rems šį kursą ir sieks dar didesnio JAV karinio buvimo Lenkijoje.
Santykiai su Europos Sąjunga: naujas posūkis
Lenkijos vidaus politikoje naujasis prezidentas gali susidurti su iššūkiais, susijusiais su ekonomikos augimu, socialine politika ir teisinės valstybės principų laikymusi. Jo sprendimai šiose srityse bus atidžiai stebimi tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje.
Po aštuonerių metų „Teisės ir teisingumo” (PiS) partijos valdymo, kai santykiai su Briuseliu buvo įtempti dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, Sikorskis, kartu su premjeru Donaldu Tusku, siekia atnaujinti Lenkijos įvaizdį ES. Pirmieji žingsniai jau buvo žengti – Lenkija atšaukė prieštaringai vertinamas teismų reformas ir ėmėsi veiksmų atblokuoti ES lėšas, kurios buvo įšaldytos dėl teisinės valstybės problemų.
Ekonomikos srityje Lenkija susiduria su aukšta infliacija, kuri 2023 m. viršijo 10%, nors pastaruoju metu sulėtėjo. Sikorskio pozicija dėl euro įvedimo išlieka atsargi – jis pripažįsta potencialią naudą, tačiau pabrėžia, kad sprendimas turi būti priimtas tik tada, kai Lenkijos ekonomika bus visiškai pasirengusi.
Regioninė lyderystė ir santykiai su kaimynais
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į galimą prezidento siekį stiprinti Lenkijos vaidmenį Europos Sąjungoje, tačiau tai gali būti sudėtinga dėl galimų nesutarimų su kitomis ES šalimis dėl įvairių politikos klausimų. Vis dėlto, prezidento gebėjimas laviruoti tarp nacionalinių interesų ir tarptautinių įsipareigojimų bus esminis veiksnys, lemsiantis jo kadencijos sėkmę.
Sikorskio užsienio politikos vizija apima Trijų jūrų iniciatyvos stiprinimą – regioninio bendradarbiavimo formato, jungiančio 12 ES valstybių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų. Šis formatas siekia gerinti infrastruktūros jungtis, energetinį saugumą ir skaitmeninę transformaciją regione.
Santykiai su Lietuva ir kitomis Baltijos valstybėmis išlieka prioritetiniai. Sikorskis jau pirmomis dienomis po inauguracijos surengė pokalbį su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, pabrėždamas strateginės partnerystės svarbą. Abi šalys aktyviai bendradarbiauja gynybos srityje, ypač stiprinant Suvalkų koridoriaus apsaugą.
Sudėtingesni išlieka santykiai su Vengrija, kurios premjeras Viktoras Orbanas dažnai užima Rusijai palankias pozicijas. Sikorskis yra žinomas dėl savo tiesaus kalbėjimo ir jau anksčiau kritikavo Vengrijos vyriausybės politiką.
Tarp geopolitinių vėjų: Lenkijos naujasis kursas
Radosławo Sikorskio prezidentavimas žymi naują etapą Lenkijos užsienio politikoje. Jo patirtis, tarptautiniai ryšiai ir aiški geopolitinė vizija suteikia Lenkijai galimybę tapti dar svarbesniu žaidėju Europos ir transatlantiniame kontekste. Tačiau šis kelias nebus be iššūkių.
Vidaus politikos įtampos, ekonominiai sunkumai ir nuolatinė Rusijos grėsmė reikalaus subalansuotų sprendimų. Sikorskio diplomatinis talentas ir gebėjimas kurti koalicijas bus esminiai įrankiai navigacijoje sudėtingame geopolitiniame peizaže.
Kaip pats Sikorskis yra pasakęs: „Lenkija nėra sala. Mūsų saugumas ir gerovė priklauso nuo to, kaip sugebėsime veikti kartu su sąjungininkais ir partneriais.” Šis požiūris tikriausiai apibrėš jo prezidentavimo stilių ir turinį ateinančiais metais, kai Lenkija sieks įtvirtinti savo, kaip regiono lyderės ir patikimos Vakarų sąjungininkės, poziciją.