Pabradės gelbėjimo operacija: NATO solidarumo demonstracija
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Pabradėje vykusi gelbėjimo operacija yra puikus NATO solidarumo ir bendradarbiavimo pavyzdys. Ši operacija, kurioje dalyvavo įvairių šalių kariuomenės, parodė, kaip sąjungininkai gali greitai ir efektyviai reaguoti į krizes. Prezidentas pabrėžė, kad tokie pratybų scenarijai yra būtini siekiant užtikrinti regiono saugumą ir pasirengimą galimoms grėsmėms.
Nausėda taip pat akcentavo, kad NATO yra ne tik karinė, bet ir politinė sąjunga, kuri remiasi bendromis vertybėmis ir įsipareigojimais. Ši operacija dar kartą patvirtino, kad Lietuva gali pasikliauti savo sąjungininkais, o NATO išlieka pagrindiniu saugumo garantu regione.
Operacijos detalės ir tarptautinis kontekstas
Pabradėje vykusi gelbėjimo operacija buvo dalis platesnių NATO pratybų „Steadfast Defender 2024„, kurios šiemet tapo didžiausiomis Aljanso pratybomis nuo Šaltojo karo laikų. Šiose pratybose dalyvauja apie 90 000 karių iš visų 32 NATO valstybių narių ir Švedijos.
Pabradės poligone vykdyta gelbėjimo operacija simuliavo civilių evakuaciją iš krizės zonos, įtraukiant JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos karinius vienetus. Pratybose buvo naudojami sraigtasparniai UH-60 Black Hawk ir CH-47 Chinook, o sužeistuosius evakavo specialiai paruošti medicinos darbuotojai.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pažymėjo, kad tokios pratybos yra ypač svarbios testuojant įvairių šalių karinių vienetų sąveiką ir komunikaciją. „Mes turime ne tik kalbėti apie bendradarbiavimą, bet ir praktiškai jį išbandyti sudėtingomis sąlygomis„, – sakė jis.
NATO reikšmė Baltijos regiono saugumui
Pastaraisiais metais NATO stipriai padidino savo buvimą Baltijos šalyse. Nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuota tarptautinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija. Šiuo metu grupėje tarnauja kariai iš 8 NATO šalių.
JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall, stebėjusi pratybas, pabrėžė, kad „JAV įsipareigojimas ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą išlieka nepajudinamas„. Ji taip pat priminė, kad Amerika neseniai skyrė papildomą 228 milijonų dolerių finansavimą karinei infrastruktūrai Lietuvoje gerinti.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, komentuodamas platesnį pratybų kontekstą, pažymėjo, kad Aljansas turi būti pasirengęs bet kokioms grėsmėms. „Mūsų tikslas – atgrasyti nuo agresijos, o jei atgrasymas nepavyktų – būti pasirengusiems ginti„, – teigė jis.
Ateities perspektyvos rytiniame NATO flange
Prezidentas G. Nausėda, kalbėdamas apie Pabradės operacijos reikšmę, priminė, kad Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų gynybai skirti 3% BVP. „Tai nėra tik skaičiai – tai konkretus mūsų indėlis į bendrą saugumą„, – pabrėžė valstybės vadovas.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pratybų metu atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti priimančiosios šalies paramos pajėgumus. Pasak jo, Lietuva aktyviai ruošiasi priimti papildomas sąjungininkų pajėgas krizės atveju, todėl investuoja į karinę infrastruktūrą, logistiką ir komunikacijas.
Vienybė – stiprybės pagrindas
Pabradėje vykusi NATO gelbėjimo operacija tapo ne tik karinio pasirengimo demonstracija, bet ir ryškiu solidarumo simboliu. Kai pasaulis susiduria su augančiomis grėsmėmis, tokios pratybos įgauna ypatingą svarbą – jos ne tik tobulina karinius įgūdžius, bet ir siunčia aiškų signalą potencialiems agresoriams.
Kaip pažymėjo vienas pratybose dalyvavęs JAV karininkas: „Mes netreniruojamės karui – mes treniruojamės taikai išsaugoti„. Šie žodžiai geriausiai atspindi NATO esmę ir misiją – užtikrinti, kad sąjungininkams niekada netektų panaudoti savo karinės galios realiame konflikte.
Tačiau jei tokia diena ateitų, Pabradės pratybos parodė, kad NATO yra pasirengusi, vieninga ir ryžtinga. O tai, ko gero, yra stipriausias atgrasymo faktorius šiuolaikiniame pasaulyje.