Nausėda ragina NATO šalis didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė nuomonę, kad NATO valstybės turėtų siekti padidinti savo gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2030 metų. Šis pasiūlymas buvo išsakytas atsižvelgiant į didėjančias saugumo grėsmes ir poreikį stiprinti Aljanso gynybinius pajėgumus.
Nausėda pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja didesnių investicijų į gynybą, siekiant užtikrinti regiono stabilumą ir saugumą. Prezidentas taip pat akcentavo, kad Lietuva jau dabar skiria daugiau nei 2 proc. BVP gynybai ir planuoja toliau didinti šį finansavimą, siekdama prisidėti prie bendrų NATO tikslų. Nausėda ragina kitas NATO šalis sekti šiuo pavyzdžiu ir stiprinti savo įsipareigojimus Aljansui.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
NATO valstybės 2014 metais Velso viršūnių susitikime įsipareigojo siekti 2 proc. BVP gynybos finansavimo. Šis sprendimas buvo priimtas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, kuri ženkliai pakeitė saugumo situaciją Europoje. Tačiau realybė tokia, kad iki 2022 metų tik 9 iš 30 NATO valstybių pasiekė šį tikslą.
Po pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, situacija pradėjo keistis. Daugelis Europos valstybių ėmėsi drastiškų priemonių didinti gynybos biudžetus. Vokietija paskelbė apie istorinį „Zeitenwende” (lūžio tašką), įsteigdama specialų 100 milijardų eurų fondą kariuomenės modernizavimui. Lenkija šiuo metu skiria net 4 proc. BVP gynybai, tapdama viena iš lyderių NATO.
Lietuvos pavyzdys
Lietuva 2023 metais pasiekė 2,52 proc. BVP gynybos finansavimą, o 2024 metais planuoja skirti jau 3 proc. BVP. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarp NATO valstybių. Šalies Seimas yra priėmęs nacionalinį susitarimą dėl gynybos, kuriame numatyta iki 2030 metų pasiekti 3,5 proc. BVP gynybos finansavimą.
Prezidento G. Nausėdos pasiūlymas siekti 5 proc. BVP yra dar ambicingesnis, tačiau jis argumentuoja, kad:
- Rusijos keliama grėsmė išliks ilgalaikė
- Rytų flango valstybėms reikia iš esmės pertvarkyti gynybos infrastruktūrą
- Reikalingos investicijos į naujausias technologijas ir kibernetinę gynybą
- Būtina didinti kariuomenių dydį ir kovinę parengtį
Tarptautinės reakcijos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jau anksčiau yra pareiškęs, kad 2 proc. BVP turėtų būti laikoma „minimumu, o ne lubomis”. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas taip pat ne kartą pabrėžė būtinybę Europos sąjungininkams didinti gynybos išlaidas.
Baltijos šalys ir Lenkija palaiko Nausėdos poziciją, tačiau kai kurios Vakarų Europos valstybės, ypač turinčios ekonominių sunkumų, į tokius pasiūlymus žiūri atsargiai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra pareiškęs, kad Europa turi „tapti strategiškai autonomiška”, o tai reikalauja didesnių investicijų į gynybą, tačiau konkrečių skaičių neminėjo.
Realios grėsmės – realūs atsakai
Diskusija apie gynybos finansavimo didinimą vyksta neatsitiktinai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad Rusija persvarsto savo branduolinę doktriną, o šalies gynybos biudžetas 2024 metais sudarys beveik 6 proc. BVP. Rusija taip pat intensyviai modernizuoja savo kariuomenę ir karinę pramonę.
Nausėdos siūlomas 5 proc. BVP tikslas gali atrodyti drastiškas, tačiau jis atspindi naują realybę, kurioje gyvename. Kaip parodė karas Ukrainoje, saugumas kainuoja, tačiau nesaugumas kainuoja dar daugiau. Lietuva, turėdama skaudžią istorinę patirtį, tai supranta geriau nei daugelis kitų valstybių. Galbūt todėl prezidento žinutė skamba taip aiškiai – investuokime į gynybą dabar, kad nereikėtų mokėti nepalyginamai didesnės kainos vėliau.